Tai, anot K. Navicko, yra natūralus procesas didėjant tvarių technologijų pažangai žemės ūkyje. Tačiau ministras akcentuoja, kad, neskatindama savo ūkininkų bendradarbiauti tarpusavyje, visa Europos Sąjunga gali pralaimėti konkurencinę kovą tarptautinėje rinkoje.
Trečiadienį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) organizuotoje konferencijoje valstybės institucijų ir žemės ūkio sektoriaus atstovai diskutavo apie Lietuvos ir visos Bendrijos žemės ūkio sektoriaus pokyčius ir didžiausius iššūkius per 20 įstojimo į Bendriją metų.
Atidarydamas konferenciją K. Navickas pabrėžė, kad didžiausias Lietuvos kaip ES narės pasiekimas yra plačiai ūkio sektoriuje naudojamos tvarios technologijos ir Žaliojo kurso plėtra.
Visgi, anot ministro, nors ūkininkaujama efektyviau, sektoriuje mažėja darbuotojų poreikis.
„Tai, kad žemės ūkio efektyvumas per šį laikotarpį (nuo įstojimo į ES – ELTA) užaugo 3,8 proc., iš kitos pusės reiškia, kad darbuotojų užimtumas kaime sumažėjo 67 proc. Tai yra natūralu, tai yra tas pokytis, kuris yra matomas, kurį patiria visos Europos Sąjungos šalys“, – sakė jis.
Ministro teigimu, nuo įstojimo į ES į Lietuvos žemės ūkio sektorių buvo investuota 18 mlrd. eurų.
Savo ruožtu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas K. Šimas akcentavo, kad paskutinius 15 metų intensyviai investuodama į aukštųjų ir finansinių technologijų pramonės šakas Lietuva išlaikė ir pastovų žemės ūkio sektoriaus lygį.
„Jeigu žiūrime nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) bendrą dalį, žemės ūkis visada išsilaikė toje pačioje vietoje, apie 3,5 proc., iki 4 proc. Mums pavyko augti lygiai taip pat su visais kitais Lietuvos ekonominiais sektoriais. (...) Lietuvos žemės ūkio pridėtinės vertės proporcija sutampa su didžiąja dalimi Europos Sąjungos šalių (kurios turi panašias gamtines sąlygas ūkininkavimui – ELTA)“, – teigė K. Šimas.
Žemės ūkio ministerijos vadovo teigimu, Bendrijos paramos mechanizmai veiktų efektyviau, jeigu Europos ūkininkai ne konkuruotų, bet ieškotų galimybių kurti integralią žemyno ūkininkavimo sistemą.
Taip, pasak ministro, europinė produkcija galėtų efektyviau konkuruoti tarptautinėje grūdų rinkoje.
„Turime nustoti konkuruoti viduje tarp Europos Sąjungos šalių. (Turime – ELTA) galvoti, kokiomis priemonėmis, kokiais instrumentais paremti savo ūkį, kad turėtume pranašumą. Jeigu mes neišmoksime kooperuotis tarp šalių, tarp ūkininkų, neturėsime ilgalaikių programų, kurios skatina kooperuotis, būsime tik silpnesni“, – kalbėjo ministras.
„Reikia nepamiršti, kad aplinkinės šalys, Trečiosios šalys taip pat investuoja į efektyvumą. (...) Tad šiandien laikas kelti klausimą, ypač kalbant apie būsimąją žemės ūkio perspektyvą, 2027 metų, ar mes net su europinėmis dotacijomis būsime konkurencingi pasaulinėse rinkose su grūdais“, – pabrėžė jis.
Žemės ūkio ministerijos vadovo teigimu, įtampas pasaulinėje grūdų rinkoje pigesne produkcija kelia ne tik Ukraina, bet ir Lotynų Amerikos šalys.
K. Navicko vertinimu, Lietuvoje nuo įstojimo į ES 3,3 proc. išaugo augalininkystės produkcijos apimtys.
Anot K. Šimo, tai yra didžiausias augimas visame žemės ūkio sektoriuje.
To priežastis, grūdų augintojų atstovo, buvo augantis pasaulio žemės ūkio plotų derlingumas.
Tačiau, K. Šimo teigimu, dėl sulėtėjusio ekonominio proveržio bei klimato kaitos paskutinius 7–8 metus žemės ūkio produkcijos derlingumo augimo apimtys yra sustojusios.
„Derliai nėra pastovūs. Tam tikri kontinentai netenka derliaus, kiti gauna derlių ir suma sumarum mes, netgi ekonomiškai eidami į priekį, truputį esame sustoję. Žemės ūkiui skirti plotai pasaulyje irgi stabilizavosi, nebėra tokio didelio jų augimo, bet kalbant apie derlingumą, (pagrindinė priežastis – ELTA) yra ekonominio proveržio stabilizacija“, – sakė K. Šimkus.
Savo ruožtu „AUGA Group“ vadovas Kęstutis Juščius akcentavo, kad augant gyventojų skaičiui pasaulyje ir mažėjant derlingų plotų skaičiui, reikia ieškoti būdų mažinti klimato kaitos padarinius žemės ūkiui.
„Mūsų produktyvumas nebeauga pasaulyje. (...) Atsiranda ekstremumai, kurie pažeidžia visą gamybos ciklą. Čia mes turėsime šitą iššūkį, kuo ta klimato kaitos problema gilės, tuo tas iššūkis bus didesnius. Ar mes galėsime kompensuoti augantį žmonių skaičių, kuris pasieks iki 2050 metų 10 mlrd.?“ – kėlė klausimą jis.
Anot K. Juščiaus, tam, kad pamaitintume ateityje galėtume pamaitinti tokį skaičių žmonių, pasauliui reikės gaminti 60 proc. daugiau maisto.
Tačiau, jo vertinimu, Žaliojo kurso politika ūkininkams sudaromi papildomi apribojimai kurie mažina maisto pasiūlą pasaulyje.
Tai, pasak įmonės vadovo, sudaro kliūčių ir Europos grūdams efektyviai konkuruoti pasaulinėje rinkoje.
„Mes turėsime maisto pagaminti daugiau ir kažkaip surasti galimybių tai padaryti tvariau“, – akcentavo jis. K. Juščiaus teigimu, apie 24 proc. klimato kaitą sukeliančių dujų pasaulyje šiuo metu produkuoja maisto gamybos sektorius.
