Kaime pagamintų produktų poreikis yra didelis – gamybos įrangai įsigyti galima gauti ir dotaciją, ir lengvatinę paskolą

Tam, kad ūkiuose galėtų būti perdirbama tai, kas užauginama ar pagaminama, reikia įvairių įrengimų, gana dažnai – ir žemės ūkio technikos. Visa tai ūkiai turi galimybę įsigyti pasinaudodami dotacijomis, lengvatine paskola, arba viena ir kita kartu.

„Noriai pasinaudotume dotacijomis, kad perdirbtume tai, ką užauginame. Poreikis tam yra nemenkas, bet uogininkystės ūkiai – maži.

Mano šilauogynas užima pusę hektaro, kitų uogininkų plotai irgi nedideli, tad ir susivienijus didelio projekto neįmanoma sukurti. Pagal taisykles, tokių investicijų gali imtis ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED) didesnis už 30 001 eurą“, – sakė Lietuvos uogų augintojų asociacijos valdybos narys Audrius Meseckas.

Užtat paramos, pasak jo, investiciniams projektams gali prašyti versliniai sodai, dideli daržininkystės ūkiai, pieno ūkiai ir kiti žemės ūkio sektoriaus dalyviai.

„Tuomet, kai dotacijos dydis siekia 500 tūkst. eurų, vadinasi, tai gali būti milijono dydžio projektas, nes parama sudaro pusę jo sumos“, – kalbėjo A.Meseckas.

Šių metų balandžio pradžioje pradėtos rinkti paraiškos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Jos dar bus renkamos iki gegužės 31 dienos.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jusienės, pagal šia priemonę parama teikiama trimis formomis.

„Pareiškėjas gali prašyti tik dotacijos – negrąžintinos paramos. Taip pat gali kartu prašyti ir dotacijos ir lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Trečia forma – tik lengvatinės paskolos prašymas.

Visos šios trys finansavimo formos taikomos visuose žemės ūkio sektoriuose – gyvulininkystės, augalininkytės, pienininkystės bei kituose.

Ir paramos, ir lengvatinių paskolų dydis visų sektorių pareiškėjams yra numatytas tokio paties dydžio“, – paaiškino M.Jusienė.

Pasak jos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šios priemonės taisyklės numatyto galimybę dalyvauti ir partneriams – savo vardu įregistruotų ūkių savininkams, tačiau jie gali pasinaudoti tik viena finansavimo forma – dotacija.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ paramai gauti balandžio ir gegužės mėnesiais vykstančiam paramos paraiškų teikimo laikotarpiui dotacijoms skirtą paramos lėšų biudžetą sudaro 50 mln. eurų.

Šios lėšos paskirstytos įvairiems žemės ūkio sektoriams.

Pieninės galvijininkystės sektoriui skirta 15 mln. eurų, mėsinės galvijininkystės ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 7,5 mln. eurų.

Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams atiteks 7,5 mln. eurų.

Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skirta 10 mln. eurų, kitiems augalininkystės sektoriams – irgi 10 mln. eurų.

„Investicijos į žemės valdas“ priemonės tikslas – didinti žemės ūkio konkurencingumą skatinant ūkininkus perdirbti tai, ką jie užaugina, o tam reikia inovacijų, naujų technologijų, technikos, taip pat – ir skaitmenizacijos.

„Pagal šią priemonę paraiškas žemės ūkio produktų perdirbimui finansuoti gali tekti tik savo valdoje užaugintus žemės ūkio produktus ketinantys perdirbti ūkininkai – tie, kurių pačių veikla yra orientuota į žemės ūkio produktų gamybą.

Išimtis yra padaryta kooperatyvams, kurie būtent iš savo narių superka tai, ką jie užaugino ar pagamina, ir visa tai parduoda arba perdirba.

Didelės perdirbimo įmonės, superkančios žaliavą, pagal šią investicinę priemonę finansavimo negali prašyti“, – paaiškino M.Jusienė.

Pasak jos, investicinė priemonė atspindi bendrosios žemės ūkio politikos tendenciją – skatinti ūkius gaminti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus.

„Priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ suteikia galimybę ūkininkams perdirbti tai, ką jie savo ūkyje užaugino.

Tam, kad tai būtų įmanoma padaryti, yra sudaryta galimybė už gautą negrąžintiną dotaciją įsigyti technologinių įrenginių, pavyzdžiui, sulčių spaudimo įrangos ar kitokių gamybai reikalingų priemonių“, – sakė M.Jusienė.

Priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ yra tęstinė, ji buvo ir ankstesnio ES finansinio periodo – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje.

„Patirtis rodo, kad pinigų pagal minėtą priemonę ūkiai prašo įvairioms investicijoms įgyvendinti – žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrengimams įsigyti, infrastruktūrai.

Investicijų ūkiuose reikia kuo įvairiausiems tikslams, vis dėlto populiariausias pirkinys išliko žemei įdirbti reikalinga žemės ūkio technika.

Tuo tarpu pieninės galvijininkystės sektoriuje investicijų dažniausiai prašoma fermų statybai, taip pat perkama reikalinga melžimo, šėrimo ir kitokia įranga“, – kalbėjo M.Jusienė.

Parama investicijoms į žemės ūkio valdas – viena reikšmingiausių ir populiariausių paramų per visus jos teikimo laikotarpius.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. kovo mėnesio duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ pateiktos 10 963 paraiškos, iš jų 6968 skirta beveik 695 mln. eurų.

Numatyta, kad didžiausias paramos intensyvumas remiamuose žemės ūkio sektoriuose – gyvulininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės – negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Jauniesiems ūkininkams, kurie pirmą kartą pagal šią investicinę priemonę kreipiasi paramos nepraėjus penkeriems metams nuo nuo ūkio įsisteigimo dienos, intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų.

Pagal priemonės įgyvendinimo taisykles, didžiausia investicinių lėšų suma – negrąžintina dotacija vienam projektui – negali viršyti 500 tūkst. eurų.

Didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam gavėjui gali sudaryti 200 tūkst. eurų, o ilgiausias paskolos laikas siekia 5 metus nuo paskolos sutarties pasirašymo su finansų tarpininku.

Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokėta 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tas, kurioms suteikta negrąžintina dotacija.

Tuomet, kai pareiškėjas kartu su dotacija prašo ir lengvatinės paskolos, bendra paramos suma projektui negali viršyti 700 tūkst. eurų.

Didžiausia paramos suma vienam gavėjui per visą 2023–2027 metų strateginio plano laiką pagal investicinę priemonę negali viršyti 1,2 mln. eurų, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.

O susijusių įmonių – sutuoktinių didžiausia bendra gauta paramos suma 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu pagal intervencinę priemonę negali viršyti 2,4 mln. eurų.

Ir dar: dotacija negali būti naudojama finansavimui, gautam pagal lengvatinę paskolą, apmokėti, kaip ir lengvatinė paskola negali būti naudojama išankstiniam dotacijos finansavimui.

Paramos paraiška ir su ja susiję dokumentai teikiami elektroniniu formatu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu https://zumis.lt