Kaip tvirtina ekspertai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje didina ne tik visu pajėgumu veikiančios gamyklos, kelionės automobiliais ar lėktuvais, sąlytį su jomis turi praktiškai kiekvienas produktas, kuriam užauginti ar pagaminti buvo naudojami gamtos ištekliai, įranga, elektra. O jei dar produktas buvo pakuojamas, transportuojamas, jei išmestą jo pakuotę reikėjo perdirbti ar sunaikinti?
Paukštiena yra ne tik kokybiškų baltymų šaltinis – paukštininkystė, kaip žemės ūkio sektorius, palieka daug mažesnį CO2 pėdsaką nei galvijininkystė ar kiaulininkystė. Paukštininkystė vieno kilogramo produkto gamybai sunaudoja tiek pat CO2, kiek gaminant alyvuogių aliejų, todėl ji priskirtina „žaliajai gamybai“, kuri yra remiama visos Europos mastu, siekiant sumažinti neigiamą poveikį klimato kaitai.
„Vilniaus paukštyno“ paukščių auginimo vadovo Sauliaus Petkevičiaus teigimu, pasaulinis atšilimas ir klimato kaita yra neginčijami faktai, tad įmonė labai atsakingai žiūri į tai, kokį poveikį aplinkai daro jos kasdienė veikla. „Siekiant saugoti aplinką, kurioje gyvename, itin svarbu, kad visas maisto gamybos sektorius ieškotų kuo tvaresnių šiuolaikiškų sprendimų. Iki 2030 metų esame numatę įgyvendinti ambicingą tvarumo strategiją ir jau turime sudarę aiškų veiksmų planą, kaip tai darysime: sieksime efektyviau valdyti įvairius išteklius, tokius kaip gamybai naudojamas vanduo, energija, taip pat mažinsime išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir atliekų kiekį, naudosime tvaresnes pakuotes ir taikysime dar aukštesnius darbo saugos ir gyvūnų gerovės standartus“, – pažymi S.Petkevičius.
Anot „Vilniaus paukštyno“ atstovo, nors pasaulinė paukštienos gamyba per paskutinius kelis dešimtmečius labai pasikeitė ir poveikis aplinkai, norint pagaminti tą patį kiekį vištienos, yra sumažėjęs 50 procentų, maisto pramonė vis dar sunaudoja ypač daug energijos ir vandens išteklių. „Tad šiandien ieškome tvaresnių išteklių, o ateityje energijos vartojimą sieksime sumažinti patys tapdami elektros gamintojais“, – teigia S.Petkevičius, užsimindamas apie planus statyti biojėgainę.
Svarbi gyvūnų gerovė
„Vilniaus paukštynas“ atsako už gamybos grandinę nuo lauko iki stalo, pradedant nuo mėsinių viščiukų auginimo. Todėl ypatingas dėmesys paukštyne skiriamas gyvūnų gerovei – ji yra tarp pagrindinių įmonės tvarumo tikslų, kuriais siekiama nuolat gerinti mėsinių viščiukų auginimo sąlygas, pranokstant net ES reikalavimus. O kad jie tikrai pranokstami, patvirtina ir tai, kad „Vilniaus paukštynas“ yra pirmasis vištienos augintojas ir gamintojas šalyje, sertifikuotas pagal Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemą ir savo produktus galintis žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Juo žymimi sertifikuoti, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktai, atitinkantys pagrindinius NKP specifikacijos reikalavimus.
„NKP keliami reikalavimai apima visus gamybos etapus, pradedant paukščių auginimu. Vienas esminių minėto etapo reikalavimų – paukščiai turi būti užauginti be antibiotikų. O tam reikia ir didžiulio įdirbio, ir investicijų“, – teigia S.Petkevičius.
Pasak pašnekovo, kad paukščiai būtų užauginti be antibiotikų, būtina užtikrinti jų gerovę ir kuo geresnes laikymo sąlygas, todėl paukščiai auginami didesniame plote, laisvi ant kraiko, lesinami subalansuotu lesalu, kurio didžiąją dalį sudaro Lietuvoje užauginti grūdai. Paukštidėse yra įrengta ventiliacija, natūralus ir (arba) dirbtinis apšvietimas, sudarant sąlygas viščiukams pailsėti be dirbtinio apšvietimo.
Kaip tai susiję su tvarumu? „Atsparumas antibiotikams – opi, kompleksiška ir nuolat auganti problema. Didžioji atsakomybės dalis – medikų (tiriant ir tiksliai nustatant ligą, skiriant gydymą antibiotikais) rankose. Tačiau nemažai prie šios problemos prisideda ir maisto, o ypač – mėsos, pramonė. Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Patekusios į organizmą, jos gali sukelti susirgimą, kuriam išgydyti daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai su mėšlu ar srutomis gali patekti į dirvožemį, o iš jo – ir daržoves, vaisius ar grūdus, taip pat ir į pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir mėsos ar kitų gyvulinių produktų nevalgančius žmones“, – aiškina S.Petkevičius. Pasak pašnekovo, dėl šios priežasties labai svarbu, kad visas gyvulininkystės sektorius dėtų kuo daugiau pastangų, kad antibiotikų būtų naudojama kuo mažiau.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
