Moderni ferma pradėjo naują nuo 1996 metų gyvuojančio Saulenos Pranės Krūvelienės pienininkystės ūkio istorijos etapą. Šeima suplanavo, kad Martynas – jos anūkas, perims Prienų rajone, Pajiesio kaime esantį ūkį, kai tik tam atsiras būtinybė.
O kol kas jiedu darbuojasi drauge, talkinant trims samdomiems darbuotojams.
Pastatė modernią fermą
„Pajiesio kaimas – mano vyro tėviškė. Jis ūkininkauti pradėjo, kai tik 1993-siais atsirado tam galimybė, – kai buvo atgauta prosenelių žemė, aš kiek galėdama padėdavau. Iš pradžių laikėme vos penkias karves, bet vėliau, apie 1996-uosius pasistatę tvartą, vyro vardu užregistravome pienininkystės ūkį.
Jam tekdavo įveikti daugumą ūkio darbų, o aš sukausi tarp Kauno ir kaimo, – sakė didelį advokatės darbo stažą turinti S.P. Krūvelienė. – Vyras mirė prieš 11 metų, tuomet ir turėjau apsispręsti, ko atsisakyti – ar fermos, ar teisininkės darbo. Pasirinkau antrąjį variantą, juk buvau ūkio paveldėtoja.
Daug jame pagelbėdavo sūnus Artūras su anūku Martynu.“
Pasak M.Krūvelio, seneliui mirus, dažnai tekdavo talkinti kaime, – tai šieną supresuoti, tai kitus laukų darbus nudirbti, o fermoje karvėmis rūpinosi samdomi žmonės.
„Senasis tvartas savo atgyveno, technologijos – paseno, jame daug reikėjo rankų darbo. Nors jame laikomų 50 karvių primilžis buvo gana geras, didesnis už vidurkį Lietuvoje, tam, kad ūkis nebūtų nuostolingas, tiek nebepakako.
Reikėjo apsispręsti, ar išsižadėti ūkio, ar investuoti į modernias, automatizuotas fermas,“ – į praeitį grįžtelėjo architekto išsilavinimą turintis M.Krūvelis.
Naujoji pienininkystės ūkio ferma dabar yra tarsi kūrybinis jo projektas. Kartu su tėvu A.Krūveliu važinėdami į tarptautines parodas, lankydamiesi pažangiuose pienininkystės ūkiuose, taip pat – technikos pardavėjų rengiamose vadinamosiose lauko dienose jie atsirinko tai, ko nedideliam šeimos ūkiui, kuriame pašarai ruošiami 200 hektarų žemės, reikėtų labiausiai.
Darbą perėmė robotai
Projektą paramai gauti pagal tuometės Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ S. P. Krūvelienė pateikė 2018-aisiais.
Statybų leidimo teko laukti kone metais ilgiau, nei buvo planuota, tad nusikėlė ir „įkurtuvės“. Karvės, kurių dauguma – holšteinų veislės, nors bandoje yra ir Lietuvos, ir Vokietijos bei Olandijos juodmargių – iš senojo tvarto į naująją fermą buvo pergintos 2021-ųjų gruodį.
Nuo to laiko šeimos ūkyje dirba tik trys samdomi darbuotojai. Vienas jų rūpinasi galvijų šėrimu ir lauko darbais, mat senajame tvarte tenka prižiūrėti telyčaites, kitos dvi moterys, pasikeisdamos kas dvi savaites, šeria veršelius ir tvarko aplinką.
Fermoje viskas yra automatizuota. Pašarus paruošia ir dalina robotas, – karvės po truputį šeriamos maždaug 10–14 kartų per dieną.
Abejose fermos pusėse įrengta po atskirą melžimo robotą. Galvijams „privilioti“ juose sumontuotos šėryklos, – miltų ir pašarinių priedų mišinys vamzdžiais paduodamas automatiškai iš lauke esančių pašarų bokštų.
Karvės pačios, pakilusios iš gulaviečių, tam tikru laiku prieina prie roboto, – po naująją fermą jos juda laisvai.
Anot M. Krūvelio, perkant robotus buvo atsižvelgta ir į tai, kokią informaciją apie pieno kokybę jie suteikia, atlikdami jo analizę.
Greta fermos pastatyti du pašarų bokštai, atokiau – uždaras srutų rezervuaras. Viduje, skirtingose pastato pusėse, sukiojasi du mėšlo šalinimo robotai. Važiuodami galvijų vaikščiojimo takais jie susiurbia mėšlą ir kartu vandeniu nuplauna takus.
Pasiekę požemines talpyklas, srutas jie išpila, ir, prisipildę vandens, darbuojasi toliau. Iš talpyklų požeminiais vamzdynais visa tai išpumpuojama į uždarą lauko rezervuarą.
Dar vienas akcentas – melžiamo pieno šilumą rekuperatorius surenka į akumuliacinę talpą, ir ji panaudojama fermos pastate įrengtoms administracinėms patalpoms šildyti.
„Ir vis dėlto, kokia moderni bebūtų parinkta technika, be žmogaus išsiversti fermoje neįmanoma, – nusišypsojo S.P. Krūvelienė. – Būna, ateinu visko apžiūrėti, o gi vaikštinėja karvė tako viduriu. Nesuprantu, kaip jos iš aptvaro išlenda.“
Investicijų poreikis išliko
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriaus vedėjo Donato Šimukonio, pirmąją paraišką šis pienininkystės ūkis „Investicijos į Saulenos Pranės Krūvelienės pieno ūkio modernizavimą“ projektui finansuoti pateikė 2018-aisiais.
„Projektas – įgyvendintas, bet dar tęsiasi penkerių metų trukmės kontrolės laikotarpis. Visą šį laiką NMA atlieka jo priežiūrą – stebima, ar, pagal įsipareigojimus, tęsiama numatyta veikla, išlaikomas numatytas gyvulių kiekis, dirbamos žemės plotas, ar pasiekiami numatyti ekonominiai rodikliai.
Šis projektas buvo finansuojamas pagal ankstesnę – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą. Bet ir dabartiniame finansiniame periode – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane yra išlikusi analogiška priemonė, pagal kurią skiriama parama investicijoms ūkiams modernizuoti“, – sakė D.Šimukonis.
S.P. Krūvelienės ūkis 2023-aisiais teikė paraišką pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Tai padaryti paskatino ir nenumatyta aplinkybė.
„Mums skubiai prireikė guminių takų betoniniam fermos grindiniui uždengti, nes be jų būta daugybės atvejų, kai karvės paslysdavo ir susižeisdavo. Įsigyti teko ir galvijų fiksavimo gardą – jis reikalingas teikiant veterinarijos gydytojo pagalbą.
Investuoti reikėjo ir į pašarų ruošimo techniką – pirkome teleskopinį krautuvą“, – vardijo M.Krūvelis.
Apie investicijas – iš arti
Ūkyje apsilankęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir su M.Krūveliu, ir su S.P. Krūveliene aptarė aktualijas, ūkio valdomus finansų srautus ir tai, kokių iššūkių kyla ūkiui.
Pasak M.Kūvelio, kone 2 tūkst. kv. metrų ploto karvidėms pastatyti ir jų įrangai sukomplektuoti iš viso, be PVM, reikėjo 1,3 mln. eurų investicijų, iš jų projektui skirta parama sudarė 305 tūkst. eurų.
„Finansavimo intensyvumas sudarė 50 proc., bet yra numatytos lubos – tame kvietime paraiškoms teikti didžiausia parama projektui sudarė ne daugiau kaip 400 tūkst. eurų.
Tačiau tam, kad paraiška būtų patvirtinta, teko mažinti intensyvumo procentus. Tuo metu melžėme apie 70 karvių, ir, patekę į stambiųjų ūkių kategoriją, negavome papildomų balų. Jie suteikiami atsižvelgiant į ūkio valdos ekonominį dydį (VED), kuris išreikštas produkcijos standartine verte.
Kita vertus, tam, kad pavyktų gauti banko paskolą verslui ir įgyvendinti projektą, ūkis privalo būti didesnis. Tai – gana kebli situacija“, – kalbėjo M.Krūvelis.
Manoma, kad nedideliems ūkiams būtų daug palankesnė situacija imtis projektų, jeigu būtų sudaryta galimybė skolintis iš fizinių ir juridinių asmenų.
Pasak S. P. Krūvelienės, situaciją galima būtų vertinti ir kitaip, nes 70 pieninių karvių – tai mažiausias skaičius, kokio reikia šeimai pragyventi, optimaliausias – apie 100–150.
Tai ji iliustravo pateikdama ūkio, kuriame šiuo metu melžiama 110 karvių (iš viso jų – 130), 2023-iųjų finansinę ataskaitą.
2023-aisiais ūkis gavo 513 tūkst. eurų pajamų, 2022-aisiais – 481 tūkst. eurų, o grynasis pelnas sudarė apie 107 tūkst. eurų.
„Pajamų būtų buvę daugiau, jeigu, palyginti su 2022-aisiais, nebūtų kone trečdaliu kritusios pieno supirkimo kainos“, – paaiškino moteris.
Praėjusiais metais šis ūkis iš viso sumokėjo 82 126 eurus mokesčių, iš jų vien pridėtinės vertės mokesčio – 45 882 eurus.
9862 eurai buvo atseikėti gyventojų pajamų mokesčiui, „Sodrai“ – 16 682 eurai, pelno mokesčiui – 7511 eurų, žemės mokesčiui – 2189 eurai.
„Iš karvės per parą pastaruoju metu melžiama apie 30 kg pieno. Planavome, kad primilžis sieks 33 kg, bet praėjusieji metai buvo ypač nepalankūs pašarų gamybai.
Pernai per metus vidutiniškai iš karvės buvo primelžta 10 tonų pieno. Galima palyginti – kai jas perginėme iš senosios fermos, metų primilžis siekė 7–7,5 tonos. Jis per pustrečių metų gerokai padidėjo, ir įtaką tam padarė būtent geros laikymo sąlygos, apsaugančios gyvulius nuo streso“, – sakė Martynas.
Jis užsiminė ir apie tai, ko dar labai reikėtų ūkiui, pavyzdžiui, naujo srutvežio, o kadangi srutas reikia įterpti į gruntą, kartu – ir naujo traktoriaus.
„Skaičiuojame, kada galėsime visa tai įsigyti, nes nebaigus įgyvendinti vieno projekto, neįmanoma imtis kito, – užsiminė M. Krūvelis. – Tuo pačiu ruošiu projektą – skaičiuoju ir saulės jėgainės sąmatą“.
Pasak ministro K.Navicko, srutvežiui įsigyti – srutoms į žemę įterpti skirtą techniką galima įsigyti naudojantis parama pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
Ji – ypač populiari, ir, paskelbus kvietimą paraiškoms teikti, ūkininkai į jį sureaguoja gana greitai.
Dėmesys – šeimos ūkiams
Pasak ministro K. Navicko, Martyno ir jo motinos pienininkystės ūkis yra būtent toks, į kokius orientuojamasi skirstant lėšas investicijoms.
„Fermoje yra viskas, ko reikia šeimos ūkiui. Tai labai kompaktiškas, modernus ūkis, ir į tokius yra orientuota parama žemės ūkiui“, – sakė ministras.
