Šiandienis vartotojas – gerokai sąmoningesnis nei prieš kelias dešimtis metų. Formuodamas savo maisto produktų krepšelį, jis pirmenybę vis dažniau teikia sveikesnėms ir kokybiškesnėms maisto alternatyvoms, dėmesį kreipia į produkto kilmę, pagaminimo būdą. Tad nieko nuostabaus, kad parduotuvių lentynose vis dažniau ieškoma lietuviškų, taip pat sertifikuotų ir specialiais ženklais paženklintų gaminių. Būtent ženklinimas yra vienas iš maisto kokybės ir saugos garantų.
Lietuvoje ant produktų pakuočių derėtų ieškoti Nacionalinės maisto kokybės (NKP) ženklo „Nacionalinė kokybė Lietuva“, įrodančio, kad jie yra lietuviški, natūralūs, kokybiški ir auginami tausojant aplinką.
Kuo pagal NKP reikalavimus užauginta vištiena ir iš jos pagaminta produkcija yra pranašesnė už įprastą, pasakoja „Vilniaus paukštyno“ paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius. Šis paukštynas yra pirmasis šalyje, sertifikuotas pagal NKP sistemą ir turintis teisę savo produktus žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“.
Kuo ypatingas mėsinių viščiukų auginimas pagal NKP sistemą?
Vienas esminių ir svarbiausių reikalavimų, kuriuos privalu atitikti, kad paukštieną būtų galima žymėti NKP ženklu – paukščiai turi būti užauginti be antibiotikų, o tai nepaprastai aktualu kiekvienam žmogui, t. y. visiems mums, nes visas pasaulis šiuo metu kovoja su didėjančiu atsparumu antibiotikams, kurį lemia per didelis šių medžiagų vartojimas.
Nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Šios, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs. Be to, gyvulininkystėje naudojami farmaciniai preparatai gali su mėšlu ar srutomis patekti į dirvožemį, o iš jo – ir į daržoves, vaisius, grūdus, pieno produktus. Taigi, šių vaistų naudojimas gali paveikti net ir nevalgančius mėsos ar kitų gyvulinių produktų žmones.
Taigi imamės priemonių ir investuojame į jas tam, kad vartotojams galėtume pasiūlyti vištienos, pagamintos iš be antibiotikų užaugintų paukščių.
Tai reiškia, kad visą mėsinių viščiukų auginimo laiką turi būti užtikrintas jų sveikatingumas – paukščiai negali sirgti. Kaip apskritai įmanoma to pasiekti? Paukščiams turi būti suteikiamos tokios augimo sąlygos, kurios natūraliai stiprina jų imunitetą.
„Vilniaus paukštyne“ mėsinius viščiukus auginame laisvus ant kraiko, juos lesiname subalansuotu lesalu ir užtikriname jiems itin geras laikymo sąlygas. Dėl natūraliai stipresnio paukščių imuniteto ir atsakingo auginimo jie išauga sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais.
Kalbant apie NKP reikalavimus, keliamus auginimui, išskirtina tai, jog paukščiai, kurių mėsa bus ženklinama minėtuoju ženklu, turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo įprastinei gamybai auginamų vištų. Paukštidėje privaloma įrengti ventiliaciją, natūralų ir (arba) dirbtinį apšvietimą, taip pat sudaryti sąlygas paukščiams pailsėti nuo šviesos. Be to, vienam mėsiniam viščiukui skiriama daugiau ploto, tad jis turi daugiau vietos laisvai judėti. Kraikas turi būti sausas ir purus, kad viščiukas galėtų jame kapstytis.
Jei paukščiai vis dėlto suserga, laikydamiesi gyvūnų gerovės reikalavimų, privalome juos gydyti, tačiau jų mėsa bei gaminiai iš jos jau nebėra ženklinami NKP ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“.
Vartotojams reikėtų atminti, kad taip auginamų paukščių mėsa yra skanesnė, sveikesnė. Būtent mėsinių viščiukų auginimo sąlygos lemia vištienos kokybę.
Kokie reikalavimai keliami lesalui?
Lesalas turi būti kuo natūralesnis, tad jo sudedamąsias dalis atrenkame kuo kruopščiau. Didžiąją lesalo dalį – apie 65 procentus – turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Šalutinių grūdų produktų lesalo formulėje gali būti ne daugiau kaip 15 procentų, o riebalų kiekis negali viršyti 6 procentų.
Reikia pabrėžti ir tai, kad lesalų gamybai draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius.
Reikalavimų tikrai nemažai, griežtai kontroliuojamas visas mėsinių viščiukų auginimo procesas.
Tikrai taip, kad būtų atitikta NKP sistema, privaloma užtikrinti viso proceso atsekamumą. „Vilniaus paukštynas“ vysto unikalią grandinę „nuo lauko iki stalo“ – kontroliuojame visus etapus, pradedant mėsinių viščiukų auginimu ir baigiant produktų pristatymu į prekybos vietas. Tai leidžia užtikrinti kiekvieno proceso kontrolę ir atsekamumą ir diegti sprendimus, kurie užtikrintų paukščių sveikatingumą visose auginimo stadijose.
Kiekvieną paukščių auginimo ir produktų gamybos etapą taip pat itin atidžiai kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Sertifikavimą pagal NKP sistemą atlieka sertifikavimo įstaigos, vėliau mus reguliariai audituoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Jei jau kalbame apie maisto saugos reikalavimus, ar tiesa, kad Lietuvoje taikoma ypač griežta salmonelių serotipų kontrolė? O, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, kuri užaugina daugiausia vištienos visoje Europos Sąjungoje, situacija kitokia – ten tokios griežtos kontrolės šiuo klausimu nėra?
Nors mūsų kaimynai ir garsėja kaip užauginantys daugiausia paukštienos Europoje, tačiau jų užauginama mėsa savo kokybe labai atsilieka nuo lietuviškos. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl taip yra – šioje šalyje gausu įmonių, kurios mėsą tiesiog perdirba, tačiau pačios mėsinių viščiukų neaugina. Tad užtikrinti gamybos atsekamumą ir produkcijos kokybę itin sudėtinga. Be to, žemos kainos paprastai slepia ir prastesnes mėsos apdorojimo, paukščių laikymo ir auginimo sąlygas. Ir tai būdinga ne tik Lenkijai, bet ir kitoms šalims, iš kurių gali būti importuojama paukštiena. Jei gamybos grandinėje nepakankamai užtikrinama maisto sauga, jei produkcija mikrobiologiškai užteršta, gali sutrikti vartotojų sveikata.
Mes, kaip jau minėjau, patys atsakome už kiekvieną gamybos etapą. Be to, visuose etapuose taikome griežtą kokybės ir saugos kontrolę. Kokybės ir saugos tyrimus, tarp kurių – ir tyrimai dėl salmonelių, atliekame ne tik Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) valstybinėse tyrimų laboratorijose – papildomai nuosavoje akredituotoje laboratorijoje, kuri veikia Kaišiadoryse, per metus atliekame daugiau nei 200 tūkst. tyrimų.
Verta paminėti ir tai, kad Lietuvoje užauginta vištiena ir iš jos pagaminti produktai vartotojus visada pasieks šviežesni, nes tiekimo grandinė bus trumpesnė. Tai irgi labai svarbu, jei norime valgyti kokybiškesnį ir sveikatai palankesnį maistą.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
