Anot jo, būtina kontroliuoti grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną bei drausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Sugriežtinta kontrolė visiškai neužkirs kelio rusiškiems grūdams patekti į Lietuvą, bet tai yra geriau nei nieko. Išlieka klausimas ar griežtesnė kontrolė bus taikoma tik importuojamiems grūdams ar ir tranzitu per Lietuvą vežamiems rusiškiems baltarusiškiems grūdams. Atsižvelgiant į tai, kad per Latviją yra pervežama virš 3 mln. tonų rusiškų grūdų per metus yra būtina kontroliuoti ir grūdus judančius per Lietuvos-Latvijos sieną, visų pirma tikrinti jų kilmę ir kokybę“, – Eltai teigė A. Macijauskas.
„Akivaizdu, kad Latvija yra nepajėgi sukontroliuoti tokio grūdų srauto, todėl visus grūdus įvežamus iš Latvijos reikia vertinti, kaip rizikingus. Aišku tikimės, kad Lietuvos Seimas priims įstatymą draudžianti bet kokį rusiškų grūdų judėjimą – ir importą ir tranzitą – per Lietuvos teritoriją. Tą patį turėtų padaryti ir Europos Sąjunga“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sveikino Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žingsnį ir įvardino jį kaip „gudrų būdą stabdyti srautą“.
„Reikia pabrėžti, kad kalbame apie importą, ne apie tranzitą. Sugriežtėję tikrinimai ir kokybės tyrimas yra tikrai išmanus dalykas“, – šią savaitę LRT radijui kalbėjo K. Šimas.
„Išmanumas yra tame, kad apmokestinami gana smarkiai dokumentai, per toną atsilieptų gal 15–25 eurus. Toms šalims vien dėl to neapsimoka važiuoti į mūsų šalį ir į kitas šalis. Dokumentų pabranginimas yra pakankamai išmanus, nes imamas mėginys iš kiekvienos transporto priemonės“, – aiškino jis.
K. Šimas akcentuoja, kad taikomi biurokratiniai ribojimai apsunkina ir pabrangina galimybę importuoti grūdus į Lietuvą.
Anot jo, tokius pačius metodus būtų galima daryti ir su produkcijos tranzitu.
„Kitas geras dalykas, kad galima įvežti tik į muitinės sandėlį, Lietuvoje man rodos tik 5 muitinės sandėliai yra patvirtinti, kas yra labai apribotas kiekis ir netgi įvažiavus negali išsikrauti, nes muitininkas turi atvykti, patikrinti kokybę“, – sakė Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovas.
„Biurokratiniai ribojimai apsunkina, pabrangina galimybę importuoti į Lietuvą. (...) Būtų sveikintina tuos pačius metodus padaryti ir su tranzitu, tada galbūt ir tranzitas per mūsų šalį nevažiuotų“, – teigė jis.
Nuo pirmadienio pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė.
Kaip nurodo Žemės ūkio ministerija, nuo pirmadienio stabdomi tikrinti absoliučiai visi iš padidintos rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai ir jų produktai – mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės.
Įsigaliojusi griežtesnė kontrolė dėl grūdų kokybės – tik vienas iš Žemės ūkio ministerijos žingsnių.
Artimiausiu metu, baigus derinti metodinius reikalavimus, bus priimti sprendimai ir dėl per Lietuvą vežamų grūdų kilmės tikrinimo.
Kilmės tyrimą ministerija inicijavo gavusi Ukrainos žemės ūkio ministro informaciją apie įtarimus, kad Rusija pelnosi išveždama grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į trečiąsias šalis.
Skelbiama, kad į padidintos rizikos šalių sąrašą yra įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.
Ketvirtadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamos valstybinės negyvūninės kilmės maistinių grūdų priežiūros taisyklės.
Maistiniams grūdams ir jų produktams bus taikomos tokios pačios priemonės kaip ir pašariniams grūdams ar jų produktams.
