„Galima ekonominėmis priemonėmis padaryti taip, kad rusiški grūdai taptų nebekonkurencingi. Ko gero tokios ekonominės priemonės netgi elegantiškesnės, negu tiesiog draudimas“, – penktadienį Briuselyje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Buvo kalbos apie tai, kokio dydžio tarifai galėtų būti nustatyti tiems grūdams, kad net ir atsižvelgus į jų dempingines kainas, kurias Rusija sąmoningai taiko Europos rinkoje norėdama papildomai destabilizuoti mūsų maisto produktų rinką, grūdai taptų nebekonkurencingi“, – kalbėjo jis, pažymėjęs, kad tokios priemonės yra ir jas reikia taikyti.
Šią savaitę Baltijos šalių, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai kreipėsi į ES institucijas prašydami uždrausti rusiškų ir baltarusiškų grūdų importą.
Taip buvo reaguojama į visoje ES vykstančius ūkininkų protestus, kurių dalyviai skundžiasi mažomis grūdų supirkimo kainomis, nulemtomis importo iš Ukrainos ir Rusijos.
Lietuvos Seimas yra priėmęs Kaimo reikalų komiteto parengtą rezoliuciją, kurioje siūloma kreiptis į EK dėl importo draudimo rusiškiems grūdams europiniu lygiu.
Parengtame dokumente Seimas prašo EK imtis neatidėliotinų veiksmų parengiant atitinkamus teisės aktus, dėl rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų importo į ir per Europos Sąjungos teritoriją uždraudimo.
Taip pat kviečia EK apsvarstyti galimybę uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės maisto produktų importą į Europos Sąjungą, o žemės ūkio produkcijos srautų sureguliavimui naudoti Ukrainos žemės ūkio subjektų tiekiamą produkciją.
Parlamentas siūlo EK apsvarstyti galimybę taikyti intervencinio grūdų supirkimo sistemą perteklinių grūdų supirkimui Ukrainoje, esant nepalankioms kainoms rinkoje, taip palaikant grūdų kainą, užtikrinant augintojų pajamas ir prisidedant prie Pasaulio maisto programos tikslų įgyvendinimo.
Nuo pirmadienio taip pat pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė.
