Draudimas bus taikomas daržovėms, vaisiams, uogoms, riešutams, grūdams, pašarinėms žaliavoms ir paruoštiems pašarams. Apribojimai taip pat galios Rusijos ar Baltarusijos kilmės produktams, įvežamiems iš trečiųjų šalių.
Vasario 22 d. Baltijos šalies parlamentas balsavo už importo uždraudimą, kilus ūkininkų protestams prieš Rusijos ir Baltarusijos kilmės žemės ūkio produktų antplūdį.
„Latvija kaip su Rusija besiribojanti šalis stengiasi rasti kuo greitesnį būdą nutraukti ekonominius ryšius su šalimi agresore“, – teigiama Latvijos vyriausybės pareiškime.
Aiškinama, kad tokia iniciatyva yra papildomas bendros Europos Sąjungos (ES) sankcijų politikos elementas.
Rusijos žemės ūkio produktai sukėlė įtampą ne tik Latvijoje, bet ir kitose ES šalyse, remiančiose Ukrainą prieš Maskvos agresiją.
Lietuvos ūkininkai taip pat skundėsi, kad pastaraisiais metais smarkiai išaugo rusiškų prekių kiekis ir tai išbalansavo ES rinkas.
„Tai įspūdingi skaičiai. 2023 m. per Latviją ir Lietuvą kartu sudėjus turėjo būti pervežta daugiau kaip 3 mln. tonų rusiškų grūdų“, – yra sakęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas. Jo duomenimis, pernai į ES rinką buvo importuota apie 12 mln. tonų rusiškų grūdų.
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, ES rusiškų grūdų pirkimas 2023 m. per mėnesį išaugo 22 proc. ir 10 kartų per metus.
Tuo metu Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kovo 4 d. pareiškė, kad Varšuva ketina prašyti Briuselio įvesti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio ir maisto produktams. Varšuva skundėsi dėl grūdų antplūdžio ne tik iš šių dviejų šalių, bet ir iš Ukrainos.
Keletą pagrindinių žemės ūkio produktų iš Ukrainos, tokių kaip grūdai, kukurūzai ir rapsai, buvo uždrausta importuoti į Lenkiją, tačiau nuolatinis ukrainietiškų prekių srautas į ES sukėlė plačius Lenkijos ūkininkų protestus.
Parengta pagal „The Kyiv Independent“ informaciją.
