„Mūsų pasiūlymas yra, kad nebūtų galima į Lietuvą įvežti rusiškų maisto produktų. Mano pasiūlymas griežtesnis, kad visiškai būtų uždraustas tranzitas. Turime atskirti ir nemaišyti rusiškų ir ukrainietiškų grūdų, ukrainietiškiems grūdams turi būti sudarytas koridorius ar per Juodąją jūrą, ar per Baltijos valstybių uostus“, – trečiadienį, kovo 6 d., Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu kalbėjo K.Starkevičius.
„Iš Rusijos į ES yra patekę 12 mln. tonų grūdų ir tik 5 mln. tonų iš Ukrainos. Šie skaičiai pasako, kad, deja, rusiški grūdai dominuoja ES. ES lėtai, bet galėtų gal priimti tam tikrus sprendimus dėl rusiškų produktų uždraudimo“, – aiškino jis.
Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė pažymėjo, kad ministerija linkusi palaikyti visus prekybos su Rusija ir Baltarusija draudimus, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas tai taikyti visoje ES būtų efektyvesnis.
„Palaikome visus draudimus bet kokios prekybos su Rusija ir Baltarusija, prekių draudimas yra vienas efektyviausių būdų. Dar efektyvesnis būdas būtų ES bendras sprendimas, suprantu, kad jį būtų sunku pasiekti ir yra skirtingos nuomonės tarp ES šalių, bet, manau, kad reikėtų siekti efektyviausio būdo“, – teigė L.Maskaliovienė.
Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas komiteto posėdžio metu aiškino, kad draudimai nacionaliniu lygmeniu negarantuotų galimo rusiškų gaminių patekimo į ES per „aplinkinius kelius“.
„Ne kartą esame kalbėję dėl to Briuselyje su savo kolegomis. Manau, reikia europinio sprendimo. Jo reikia, nes turime pripažinti, kad Lietuva nėra pagrindinė šalis, per kurią vyksta tranzitas, nei kuri importuoja“, – tikino S.Šatūnas.
„Latvija irgi yra ta šalis, kuri ne patį didžiausią kiekį importuoja, bet gal yra tranzito šalis į kitas rinkas. Jeigu kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, šiuo regionu, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški gaminiai nepateks į ES kitais, aplinkiniais keliais“, – kalbėjo jis.
Vis tik Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ragino Lietuvos parlamentarus būti drąsius, o vilties, kad draudimai dėl rusiškų ir baltarusiškų produktų gali būti priimti ES lygiu, jis daug neturėjo.
„Raginame būti drąsiais, nedrebinti kinkų, neatsižvelgti, ką dėsto diplomatai iš Užsienio reikalų ministerijos – jų tokia pareiga. Turėti vilties, kad tai bus padaryta ES lygiu, nerekomenduotume – yra labai maža tikimybė. Statyčiau už tai, kad ES neuždraus rusiškų grūdų tranzito per jos teritoriją. O Lietuva turi būti drąsi“, – sakė A.Macijauskas.
Būtų tikrinamas kiekvienas įvežtas krovinio vienetas
Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį į tai, kad artimiausiu metu turėtų būti suderintas ministro Kęstučio Navicko įsakymas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės aktai, pagal kuriuos būtų tikrinami įvežami grūdai iš Rusijos, Baltarusijos bei okupuotų Sakartvelo teritorijų ir Krymo. Anot jo, dėl patikros Lietuvos rinka taps nepatraukli tokių grūdų vežimui.
Galiausiai Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu nusprendė parengti rezoliuciją, kurioje bus siūloma kreiptis į Europos Komisiją dėl tranzito ir importo draudimo rusiškiems produktams europiniu lygiu.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.
Vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.
Taip pat K.Starkevičius įregistravo pasiūlymą, kuriuo siekiama laikinai uždrausti ne tik importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija, bet taip pat uždrausti ir jų gabenimą per mūsų šalį tranzitu.
