„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ ekspertai apžvelgė susiklosčiusią situaciją.
Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas laidoje sakė, kad per dieną vidutiniškai per Kalvarijos-Budzisko pasienio punktą pravažiuoja 6500 krovininių automobilių ir 4500 lengvųjų automobilių.
Jis šį punktą lygina su arterija į Vakarų Europą. „Tai paskutiniu metu tikrai grūdai nevežami į Klaipėdos jūrų uostą. Jų kainą beveik iki Klaipėdos jūrų uosto iš tiesų gaunasi tokia, kad reikia mokėti, ekonominės naudos jau nesigauna“, – kalbėjo R.Austinskas.
Publicisto, istoriko Jaceko Komaro teigimu, situacija eskalavosi todėl, kad atsakingos tarnybos laiku nereagavo į signalus dėl aštrėjančos padėties.
Esą lenkų ūkininkai turi neoficialių žinių, jog Ukrainos grūdai bei kita žemės ūkio produkcija pasiekia Lietuvą, tuomet yra pakeičiami dokumentai ir atgal į Lenkiją produkcija grįžta jau kaip lietuviška.
„Čia yra problema tame, kad šitame procese dalyvauja ne tik ukrainiečiai, bet ir Lenkijos verslininkai, ir Lietuvos verslininkai. Nei Lenkijos tarnybos, nei Lietuvos tarnybos iki šiol absoliučiai nenorėjo to pastebėti. Tai pasikartosiu – absoliučiai natūralus dalykas, kad lenkų ūkininkų nervai neišlaikė“, – kalbėjo J.Komaras.
R. Austinsko manymu, ši informacija turėtų būti patikrinta muitinėje.
Visgi, vieno iš laidos klausytojų nuomone, pimiausia reikia apsipręsti, mes norime padėti Ukrainai ar jai trukdyti.
„Šiandien dienai, paimkim 2023 metus, eksportas iš Ukrainos grūdų per žemės transportą per pasienį tai yra turbūt iki 5 proc., iki 10 proc. Ukrainos grūdų ūkio užaugintų“, – teigė laidą klausęs Maksimas.
„Kai karas prasidėjo, turėjom biržos rinkos šuolį ir kainos buvo dvigubos. Jeigu paimtume aliejinius produktus ir kviečių kainos, visur turėjom pakilimą. Tai buvo geros labai kainos, paskui stabilizavosi“, – mintimis dalijosi klausytojas.
Neva Europą pasiekiantis toks grūdų kiekis iš Ukrainos, dėl kurio nereikėtų protestutoti, nes dėl to kenčia ne tik Lenkijos, bet ir aplinkinių šalių ekonomikos.
Visgi J.Komaras atsakė, jog Lietuvoje šis klausimas yra daug paprastesnis.
„Turim visokias akcijas, remiam Ukrainą, nėra klausimų dėl to. Bet Lenkijoje jau yra tam tikrų visuomenės sluoksnių pavargimas nuo to karo ir iš tikrųjų yra problema. Nepamirškim mes Lietuvoje esam atsparesni rusų propagandai. Tam tikros žiniasklaidos priemonės arba tyrimų centrai atskleidė, kad šitam proteste arba protestų palaikymo bangai dirba tam tikri prorusiški žmonės“, – dėstė J. Komaras.
Paklausus, ar prie protestų ir prieštarų Lenkijoje galėjo prisidėti, pavyzdžiui, Rusijos tarnybos, J. Komaras atsakė, jog „pikti ūkininkai dėl to, kad jie praranda daug pajamų, pasiduoda tokiai neaiškiai propagandai“.
Kitas laidos klausytojas teigė, jog į Lietuvą ir Lenkiją patenkantis grūdų kiekis – milžiniškas.
„Tiesiog pasipiktinau, kai išgirdau Maksimo komentarą, norėjau pasakyti štai kaip – jam atrodo, kaip prekybininkui, kad 5 proc. yra nedidelis grūdų kiekis. Iš tikrųjų tai yra milžiniškas kiekis“, – kalbėjo laidos klausytojas Rimas.
Laidos vedėjas patikslino, jog tai yra tik anksčiau kalbėjusio klausytojo išsakyti duomenys ir jie nėra patikrinti.
„Jeigu lenkai sako, kad čia yra blogai, kad čia yra bėda grūdų kainoms. O grūdų kainos dabar stipriai yra kritusios ir mes nežinom, kokios jos bus, kada ateis jau derliaus metas, kada jos dar labiau krenta. Tai aš sakyčiau, kad reikėtų pirma patikrinti, pasižiūrėti, o tik po to sakyti. Niekas nesako, kad mes čia neremiam Ukrainos, bet jeigu įsivaizduot, kaip man konkuruoti su ukrainietiškais grūdais, kada jie yra užauginti su glifosatu su roundapu, su dar kažkuo, tai ir jo kaina yra apie 109 doleriai“, – sakė laidos klausytojas.
Jis taip pat kėlė klausimus, kodėl per Lietuvą vis dar gabenami rusiški grūdai, o apskritai grūdų transportui pasirenkamos Baltijos šalys.
Portalo „Delfi“ Agro redaktorius Arūnas Milašius teigė tikino, jog įmanoma, kad ukrainietiški grūdai Lietuvoje gali būti apgręžiami ir pristatomi, kaip lietuviški.
„Gali būti visko, nes tai nėra didelė naujiena, kad ukrainietiški ir ypatingai rusiški grūdai keliauja tiek per Lietuvą, tiek per Lenkiją. Ir ūkininkai jau pakankamai seniai kalba, kad dalis jų lieka, buvo netgi istorijos, kad kažkur Amerikos uoste sulaikytas pilnas javų nelabai kokybiškų laivas iš Lenkijos, nors lenkai niekada gyvenime ne eksportuodavo maistinių kviečių, jie atvirkščiai, įsiveža pakankamai didelius kiekius. 2022 metais virš milijardo eurų kviečių į Lenkiją iš viso pasaulio importuota“, – komentavo A. Milašius.
Kam naudinga Lietuvoje nematyti, kad yra ukrainietiški grūdai?
„Maisto pramonei, maisto perdirbimo sektoriui miltų gamintojams. Gyvulininkystės sektorius, kuriam tikrai reikia pigesnių pašarų. Aišku, kai važiuoja, tarkim, paukštynui, kuris perka pigesnius pašarus iš Ukrainos, tai yra naudinga, tačiau kai atvažiuoja pigesnė paukštiena arba pigesni kiaušiniai iš Ukrainos, tai nebėra labai naudinga“, – pateikė pavyzdį jis.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas laidoje dėstė, jog reikėtų koncentruotis ne į ukrainietiškų grūdų problemą, o rusiškų.
„Aš šiandien norėčiau akcentuoti būtent rusiškų grūdų problemą, nes kažkaip vis krypsta pokalbiai ukrainietiškus. Tai problema reali kažkur dviejų – trijų šimtų kilometrų juostoje Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
Ten ji tikrai reali ir ten yra problemų, bet didesnė problema Lietuvoje ir bendrai Europos Sąjungoje (ES) yra rusiški grūdai, kurių pagal oficialią statistiką į ES yra įvežama kur kas daugiau negu ukrainietiškų. Tai čia išvis yra nesuvokiamas faktas ir mes negalim atsistebėti, kodėl iki šiol rusų grūdų importas į ES nėra uždraustas“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Jis tvirtino, jog nieko nenutiktų, jei ES neliktų rusiškų grūdų.
„Jokia Afrika niekados badauti nepradės, nes ar bus rusiškai grūdai tarptautinėje rinkoje ar nebus didelio poveikio? Tai nepadarys, bet mums ES ypatingai valstybėms, kurios yra arti Rusijos, tai daro didžiulę įtaką .Ir mes reikalaujam, kad rusiškų grūdų judėjimas per Lietuvą, bet koks judėjimas ar importas, ar tranzitas būtų sustabdytas nedelsiant neteks“, – mintis dėstė jis.
Anot jo reikia, kuo greičiau uždrausti betkokį rusiškų grūdų judėjimą Europoje.
„Kontrolė problemos neišspręs, nes nu ką kontroliuos, bet galiu, bet importas nebus ir uždraustas. Man atrodo, kad čia greičiau įsijungs Seimas, siekdamas Latvijos kolegų pavyzdžiu. Ir aš jau žinau, kad toks įstatymo projektas yra ruošiamas ir tikiuosi, kad Seimas pačiom pavasario sesijos pirmom dienom patvirtins tą įstatymą ir tas rusiškų grūdų judėjimas bus visiškai sustabdytas“, – tęsė A. Macijauskas.
Jis teigė, kad dėl susiklosčiusios situacijos iš dalies kalta ir Europos Sąjunga.
„Reikėjo pasiruošti tam žemės ūkio produktų antplūdžiui iš Ukrainos ir konkrečią dėl grūdų kainą reikėjo numatyti, vykdyti intervencinius pirkimus ir šiandien tą problemą galima labai nesunkiai išspręsti ir spręsti tokiu būdu, kad ne tik Lenkijos ūkininkai nenukentėtų, bet nenukentėtų ir ukrainiečių ūkininkai, nes lygiai taip pat kenčia ir ukrainiečių ūkininkai, neturėdami kur išvežti grūdus, jie parduoda tuos grūdus žemiau savikainos gauna mažiau negu 100 dolerių už toną.
Tai irgi veda juos prie bankroto, o jeigu būtų vykdomi intervenciniai pirkimai, jeigu tie grūdai būtų superkami Ukrainos teritorijoje už Europos sąjungos pinigus ir po to organizuotai išvežti už Europos sąjungos ribų, kas anksčiau buvo labai įprasta praktika. Paskutinį kartą toks buvo daroma su vengriškais kukurūzais, gyvenę įstojo į Europos sąjungą ir užvertė kaimynines valstybes savo kukurūzais. Tai visos tos visi tie reglamentai dar galioja, niekas jų neuždraudė ir jų galiojimo nepabaigė“, – tęsė A. Macijauskas.
Visgi kalbinto redaktoriaus teigimu, ne viskas taip paprasta.
„Grūdai čia vienas iš sudedamųjų dalių, nes ukrainietiško žemės ūkio produkcija jinai yra pigesnė ir daug pigesnė už reguliuojamą europinę. Kadangi augintojų radau, kai jie turi galią, aš kalbu apie ūkininkus, apie grūdininkus. Tai tas labiau mato kokių paukštynų savininkų nėra daug ir jie negali keliai užblokuoti. Tai tas galbūt ne taip jaučiama.
Kalbant apie vežimą, nėra taip viskas paprasta ir paprastumas čia yra dėl labai elementaraus dalyko, kad tiesiog nėra logistikos, kuri galėtų pakeisti jūros kelią. O jūros keliai yra pakankamai komplikavosi. Su vilkiuku, dėl ko tokie grūdai ir lieka Lenkijos teritorijoje, nes vilkiku jos vežti tūkstančius kilometrų nėra jokios matematinės logikos“, – aiškino A. Milašius.
