„Norėdamas pats sveikai maitintis, auginti sveikus vaikus ir tausoti gamtą, nusprendžiau rinktis ekologinį ūkininkavimą – nenaudoti trąšų ir pesticidų. Šiuo principu vadovaujuosi visus 35 savo veiklos metus. Ir nors ekologinį ūkį sunkiau išlaikyti, bet natūrali produkcija yra kokybiškesnė, sveikesnė ir būtina kiekvieno žmogaus mityboje“, – sako ūkininkas V.Kondratas. Pašnekovas įsitikinęs, kad bent 20–30 proc. mitybos turėtų sudaryti ekologiška produkcija, nes šiuolaikiniame maiste yra labai daug įvairių priedų, kurie neigiamai veikia sveikatą. Ūkininko nuomone, norint rečiau varstyti gydytojų kabinetų duris, privaloma rinktis kuo natūralesnį, ekologišką maistą.
Šiuo metu Vytauto ekologinis ūkis priklauso kooperatyvui „Eko Žemaitija“, kuris gamina ir į prekybą tiekia sertifikuotus ekologiškus pieno produktus. Pasak pašnekovo, kadangi ekologiniai ūkiai nėra dideli, jiems būtina kooperuotis, kad lengviau būtų galima surinkti ir perdirbti ekologišką produkciją.
Ekologiniams ūkiams labai svarbus palaikymas
„Ekologiniai ūkiai turi didelę perspektyvą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Norint, kad žmonija sveikai gyventų, mums būtina išlaikyti ekologinį ūkį. Sėkmingai ekologinio ūkio ateičiai labai svarbus ne tik pirkėjo palaikymas įsigijant natūralią produkciją, bet ir valstybės parama“, – įsitikinęs V.Kondratas.
Ūkininkas neslepia nuoskaudos, kad didžiausią žalą Lietuvos ekologiniams ūkiams padarė prieš tai buvę neteisingai priimti sprendimai. Vieni ūkiai buvo remiami Europos sąjungos išmokomis, o kiti ne, todėl dalis ekologinių ūkių buvo priversti keisti kryptį, nes buvo per sunku konkuruoti rinkoje. Vytauto įsitikinimu, valstybėje ekologinis ūkis turėtų būti prioritetas, nes ūkininkai rinkdamiesi sunkesnį kelią – auginti ir gaminti sveikesnę produkciją, prisideda prie Lietuvos žmonių ir gamtos gerovės.
Pašnekovas pasidžiaugia, kad šiuo metu siūlomos įvairios paramos priemonės skatina tiek ūkininkus, tiek pirkėjus labiau mylėti aplinką, kurioje mes gyvename. Pavyzdžiui, ūkininkai yra raginami ir skatinami tausoti gamtą ir dirvožemį, kurio kokybė vis prastėja, Lietuvoje esančios vaikų ugdymo įstaigos gali dalyvauti pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programose, kurių dėka ekologiniams ūkiams suteikiama galimybė darželiams, mokykloms tiekti ekologišką pieno produkciją.
Pradžia buvo sunki
Tuo tarpu ūkininkas Alvydas Paliakas iš Paymėžio kaimo, Šilalės rajono ūkinkauja jau 30 metų, turi 132 hektarų žemės, augina virš 100 galvijų, šiuo metu turi 25 melžiamas karves. Turėti oficialiai įregistruotą ekologišką ūkį kaip sako pats ūkininkas, prieš 14 metų paskatino tuometinis seniūnas, kuris Alvydui davė tik vieną parą apsisręsti.
„Nuo pat ūkininkavimo pradžios niekada savo ūkyje nenaudojau trąšų, chemijos – tai ir buvo paskata ir toliau ūkininkauti ekologišku principu, bet tą daryti jau oficialiai įregistruotame ūkyje. Pasitarėm su žmona ir priėmėm šį sprendimą“, – apie ekologiško ūkio pradžią pasakoja Alvydas.
Pasak ūkininko, pirmieji metai tikrai buvo sunkūs, nes reikėjo įprasti prie naujų taisyklių, ekologiškiems ūkiams taikomų reikalavimų, nuolatinių tikrinimų. „Negalėjom savo gyvulių išvesti ganytis į svetimas pievas, jų šerti pas kitus ūkininkus pirktu pašaru. Kitaip tariant, visa žaliava, skirta auginti galvijus, karves turėjo būti tik mano asmeninė. Bet praėjus kiek laiko, kai jau perpratome viską, ekologiškas ūkininkavimas palengvėjo ir galėjome kiek lengviau atsikvėpti“, – sako A.Paliakas.
Priklausyti kooperatyvui – tai žmogiškai jaustis
Nuo 2012 metų Alvydo ūkis priklauso „Eko Žemaitija“ kooperatyvui, prieš tai priklausė kitai organizacijai, su kuria turėjo daug karčios patirties. Alvydas sako, kad buvimas „Eko Žemaitija“ dalimi – tai stabilumas, ramybė, lygybė. Nereikia aiškintis dėl kainų, viskam atstovauja kooperatyvo vadovas. Ar tu mažas, ar didelis – visiems vienoda pieno supirkimo kaina. Tai suteikia pozityvumo, noro dirbti, siekti ir tikėtis, kad viskas bus gerai.
Ekologiškiems ūkiams labai griežta kontrolė
Ūkininko teigimu, šiandien pasiryžti įkurti ir išlaikyti ekologišką ūkį tikrai sunku dėl labai griežtų Europos Sąjungos ir mūsų valstybės reikalavimų, nuolatinių tikrinimų. Bet kita vertus, vartotojas gali būti tikras, kad ekologiška produkcija išties yra natūrali ir daug palankesnė sveikatai už įprastą, kurioje pridėta pesticidų, cheminių trąšų, antibiotikų likučių, sintetinių priedų, skonio stipriklių.
„Pavyzdžiui, savo ūkyje patys užsiauginam grūdus, karvės ir galvijai ganosi laisvai pievose, kurios nėra tręšiamos, todėl mūsų karvių pienas yra natūralus, tikras, o jo išgaunamas kiekis savaime aišku, kur kas mažesnis. Man kaip ūkininkui, vartotojui, kuris ekologijos idėją puoselėja daugiau nei 30 metų labai sunku suprasti ir priimti faktą, kad yra žmonių, kurie labiau vertina ir kasdien valgo produktus, kuriuose daug chemijos, kurie užauginti tręšiamuose dirvožemiuose“, – teigia Alvydas.
Ir visgi, pasak jo, norisi tikėti, kad ekologiškas ūkis Lietuvoje netolimoje ateityje tik klestės, o nebus nustumtas užmarštyje. – „Kiekvienas ūkininkas dirbdamas savo ekologiniame ūkyje stengiasi galvoti pozityviai, dažnai sau priminti dėl ko viskas daroma, dėl ko dirbama. Juk tai didelė, neturinti jokios konkurencijos nauda mūsų aplinkai bei ekologiškos produkcijos vartotojui. Ir, kad ūkis klestėtų reikalingas visų palaikymas – tiek valstybės institucijų, tiek ir pačių vartotojų“.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
