„SND žemės ūkyje yra naudojamos grūdų džiovinimui, kas daroma vasara. Tai reikia įrodyti, kad buvo tas didelis vartojimas. Nes šiaip SND yra didelis burbulas. Jeigu jūs važiuojate į degalinę, jūs pilatės pilnu akcizu, jis buvo netaikomas tik buitiniam maisto ruošimui ir pramonei. Tai nežinau, kas čia taip suvartojo daug per tuos 2 mėn., kad reikėtų kompensuoti“, – pirmadienį parlamente žurnalistams aiškino S.Gentvilas.
Ministras paminėjo, kad akcizo esmė yra mažinti paskatas investuoti į neperspektyvią sritį, o sumažintas tarifas kaip tik paskatins įmones tai daryti.
„Akcizo esmė, kad nebūtų paskatos investuoti. Mes matome, kad su nuliniu akcizu buvo bandoma investuoti į neperspektyvią sritį. Net žinau tokių įmonių. Ir jeigu mažinsime akcizą, tai duosime labai klaidingą signalą“, – sakė jis.
S.Gentvilas taip pat paminėjo, kad planuojamas akcizo sumažinimas kelia klausimą, kaip žemės ūkio sektorius planuoja mažinti emisijas. Jis pridėjo, kad Lietuva atsilieka nuo savo įsipareigojimų Europos Komisijai (EK) mažinti emisijas.
„Mes ką tik gavome iš EK paraginimą, kad mūsų klimato kaitos tikslai ir priemonės yra per mažai ambicingos ir atsiliekame nuo to, ką įsipareigojome. Tai man norėtųsi diskusijos apie tai, kaip planuoja žemės ūkio sektorius susitvarkyti savo emisijas. Aišku, matant tarptautinį spaudimą, Lietuva nėra išimtis“, – aiškino S.Gentvilas.
„Projektas buvo svarstomas nuo 2021 m. Jo turinys buvo nekeistas nuo 2021 m. (...) Šis savęs plakimas yra ne vietoje“, – pridūrė jis.
K. Navickas: kompensacija tikrai reikalinga
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad nors ūkininkai intensyviausiai naudoja suskystintas naftos dujas (SND) vasaros pabaigoje, dalis jomis šildo patalpas, kuriose laikomi gyvuliai. Tad jis palaiko akcizo sumažinimą ir aukštų kainų kompensavimą per CO2 dedamosios įsigaliojimo atidėjimą.
„Yra tiesos, kad ne sezonas dujų naudojimui. Bet pagrindinis naudojimas ir yra žiemos laikotarpiu, nes reikia šildyti paukštynuose ir kiaulidėse. Ne visi šildo naftos dujomis, yra šildančių gamtos ar biodujomis. Bet noriu pasakyti, kad naudojimo intensyvumas yra, kai reikia šildyti, kita dedamoji yra kai grūdų džiovinimas“, – pirmadienį S.Gentvilo teiginį, kad kompensacija ūkininkams nereikalinga, komentavo K.Navickas.
Ministras taip pat paminėjo, kad konsultuojantis su ūkininkais ar perdirbėjais, šie pritarė 41 euro už toną akcizui, kadangi šiuo metu SND kainos yra žemos. Jis pridūrė, kad siūloma kompensacija – 2025 m. pusę metų netaikant CO2 dedamosios, leis ūkininkams lengviau prisitaikyti prie kylančios SND kainos rinkoje.
„Konsultuojantis su perdirbėjais ir augintojais iš jų pusės buvo pastebėjimas, kad 41 euro už toną nėra taip baisu, nes pačių dujų kaina dabar nėra didelė. Bet ji kils ir gerai, jog kažkiek išsilygins per CO2 dedamosios netaikymą. Tai toks kompromisas yra sutartas ir jis logiškas“, – sakė ministras.
ELTA primena, kad pirmadienį Seime prasideda neeilinė parlamento sesija, kurios metu ketinama priimti Akcizų įstatymo pataisas. Numatoma rengti posėdžius vasario 12, 14 ir 15 dienomis.
Sprendimą šaukti neeilinę sesiją paskatino sausį sostinėje vykęs ūkininkų protestas ir jo metu iškelti reikalavimai. Nuo naujųjų įsigaliojęs naujas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas – 304,1 Eur/t – sukėlė didelį nepasitenkinimą tarp ūkininkų. Reaguodama į kritiką, Žemės ūkio ministerija registravo Akcizų įstatymo projektą, kuriame gyventojams bei verslui SND akcizas mažinamas iki 41 Eur/t. Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam pasiūlymui.
Verslo struktūros anksčiau prašė nustatyti 13,94 Eur/t SND akcizą, o Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas yra sakęs, jog tarifas galėtų siekti apie 20 Eur/t.
