„Mums pasakyta aiški nuomonė, kad šis klausimas suspenduotas vieneriems metams ir jokios sankcijos taikomos nebus. Atsižvelgiant į karą, kitus dalykus“, – ketvirtadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje iš Briuselio sakė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dar sausio pabaigoje pranešė, kad laukiant EK sprendimų dėl referencinio daugiamečių pievų ploto sumažinimo, ūkininkų nebus reikalaujama atstatyti tokių pievų plotų.
Tuomet pranešta, kad galutinio sprendimo dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo tvarkos keitimo arba atšaukimo ŽŪM tikisi sulaukti iki kovo 20 d.
KRK narys Jonas Gudauskas teigė, jog eurokomisaro buvo klausiama, ar daugiamečių pievų klausimą pavyktų išspręsti iki naujojo pasėlių deklaravimo pradžios, tačiau, motyvuojant artėjančiais Europos Parlamento (EP) rinkimais buvo pasiūlyta sankcijas atidėti būtent metams.
„Komisaro atsakymas buvo aiškus – kad yra EP rinkimai ir galbūt jo atstovaujamai Komisijai dabar to padaryti nepavyks. Bet (pasiūlyta – ELTA) nukelti šią problemą metams, kad mūsų ministerijos atstovai galėtų statistiškai pasiruošti ir ūkininkai negautų sankcijų“, – kalbėjo J.Gudauskas.
„Toks sprendimas, matyt, greičiausiu metu ir bus priimtas. Dabar (tariamasi – ELTA) turėtų būti su ministerija“, – teigė jis.
Anot KRK pirmininko, tai pirmiausia yra „politinė iniciatyva“, ją nagrinėja EK vadovybė.
„Ateityje tai gali tapti deklaracija, bet tai bus politinis sprendimas. O teisės aktų pakeisti per tokį trumpą laiką neįmanoma“, – sakė V.Pranckietis.
KRK narys Kęstutis Mažeika pridūrė, jog eurokomisaro pasiūlytas „techninis sprendimas nukelti politinį sprendimą“ kitai EK kadencijai.
„Šiandien tiesiog ruošiama ta pagalvė metams atidėti sprendimą, kad per tą laiką, galbūt ir ŽŪM argumentai sustiprės, visi rasime bendrus taškus“, – teigė K.Mažeika.
Komiteto parlamentaras Juozas Baublys dar paaiškino, kad sprendimas daugiamečių pievų atkūrimo problemą „tik atideda“, todėl prie klausimo bus privalu grįžti tiek ŽŪM, tiek KRK.
ELTA primena, kad sausio 23–26 dienomis protestavę ūkininkai tarp šešių iškeltų reikalavimų, be kita ko, prašė atšaukti 2023 m. pabaigoje atsiradusią prievolę atkurti daugiametes pievas.
Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. Šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.
Ūkininkų atstovai tikina, kad daugiamečių pievų plotų Lietuvoje padidėjo dirbtinai, pakeitus daugiamečių pievų apibrėžtį. Dėl to 2015 m. tokių plotas esą padidėjo nuo maždaug 400 tūkst. iki 700 tūkst. hektarų.
Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. ŽŪM tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“.
Lietuvos Žemės ūkio tarybos delegacija Briuselyje pas J.Wojciechowskį viešėjo po pirmosios ūkininkų protestų bangos antrąją sausio savaitę. Vėliau su su EK pareigūnu derėjosi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kuris po susitikimo teigė sulaukęs pažado išgirsti EK atsakymą artimiausiu metu.
Jo teigimu, EK „nusiteikusi padėti“, o konkretų susitarimą tikimasi pasiekti iki ateinančio pasėlių deklaravimo pradžios.
Už neatstatytas pievas ūkininkams būtų taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ – pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais – 2 proc. (jei neatstatyta iki 10 ha daugiamečių pievų).
