Skaičiai – iškalbingi
2023-ųjų viduryje oficialiai paskelbta, jog 2022 metais žemės ūkio sektorius, t. y. 300 didžiausių žemės ūkio bendrovių, pagal sukuriamą pridėtinę vertę, kuri siekė net 2,68 mlrd. eurų, pralenkė IT sektorių. A. Macijauskas pritaria: IT sektorius – mūsų ateitis, tačiau kartais pakankamai neįvertinamos tradicinės pramonės šakos ar tradiciniai verslai. „Žemės ūkis išlieka viena pagrindinių Lietuvos pramonės šakų. Žmonės vis dar per mažai žino, kokią svarbią Lietuvos ekonomikos dalį sudaro žemės ūkis: maisto pramonė, pašarų, trąšų gamyba, transportas – geležinkelio ir jūrų. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose dirba apie 6,4 proc. visų darbuotojų. Visgi daug svarbiau nei statistika – tai, jog jei kaime veikia ūkis, jis gyvas. Kaime veikia darželis, biblioteka, žiemą valomi keliai. Jei jokio ūkio nėra, kaimas nyksta, ir labai sparčiai“, – kalbėjo LGAA pirmininkas.
Ar tikrai ateities žemės ūkis priklauso tik didelėms žemės ūkio bendrovėms? Pašnekovo žodžiais, LGAA asociacijoje yra narių, kurie atstovauja itin dideliems ūkiams, valdantiems kelis tūkstančius hektarų žemės, ir tų, kurių ūkis – 50–60 hektarų. „Visiems vietos po saule užteks, nemanau, jog maži šeimos ūkiai išnyks, priešingai, tikras šeimos ūkis, kuriame dirba tik šeimos nariai ir išsiverčiama be samdomų darbuotojų, yra pats atspariausias. Kažkada manęs paklausė, koks, atsižvelgiant į mūsų šalies geografiją, dirvožemį, ūkis – idealus. Atsakiau paprastai – tai turėtų būti mišrus 100 hektarų ploto ūkis, kuriame užsiimama augalininkyste ir gyvulininkyste, auginama 100 melžiamų karvių, ferma – robotizuota, technika – išmanioji, o ūkyje dirba du žmonės. Augalininkystės ūkis, pavyzdžiui, 200–300 hektarų ploto, kartais gali būti netgi efektyvesnis nei 3 tūkst. hektarų ūkis“, – kalbėjo pašnekovas.
Jei prieš dvidešimt metų vienas ūkininkas nesamdydamas darbuotojų ir naudodamas tuometę techniką, galėjo apdirbti 50 hektarų ploto ūkį, šiandien gali pasirūpinti 200–300 hektarų ūkiu – efektyvesniam darbui pasitelkia neariminę technologiją, išmaniuosius tręštuvus, purkštuvus, robotus, dronus. „Šios technologijos – netolima ateitis, kai kurios jau populiarėja žemės ūkyje. Ateityje vienas žmogus galėtų apdirbti dar didesnį ūkį, taigi, šeimos ūkiai dar labiau sustiprės“, – neabejoja LGAA pirmininkas.
Dalijasi kylančiais iššūkiais
Paklaustas, ką mano apie stereotipą, jog ūkininkai nuolat skundžiasi, pašnekovas atviras – ūkininkai dalijasi kasdienybe ir kylančiais iššūkiais, mažai žinomais tiems, kurie su ūkininkavimu nesusiduria. Kasmet įvyksta įvairių stichinių nelaimių: vieną Lietuvos pusę kankina sausra, kitą – siaubia liūtys. „Žmonės girdi ūkininkus, kuriems kažkas nutiko, pavyzdžiui, išdžiūvo pasėliai, ir jie tą sako viešai, kad visuomenė suprastų, kokie ūkininkavimo užkulisiai, kokių iššūkių kyla, kokias problemas tenka spręsti ir kiek daug pasišventimo bei nuoseklaus darbo ši profesija reikalauja. Kone kiekviename ūkyje būna sunkesnių ir lengvesnių metų, tačiau ūkininkai kantriai dirba nepaisydami sunkumų, stengiasi taisyti klaidas, prisitaikyti prie besikeičiančio klimato sąlygų, investuoja į naująsias technologijas, sausroms atsparias veisles, melioracijos įrenginius laukuose, kad liūtys nepaskandintų pasėlių, laistymo sistemas, didindami savo ūkių atsparumą keičiantis gamtos sąlygoms – tiesiog kantriai dirba savo darbą“, – komentavo A.Macijauskas.
Įvertino ūkius ir ūkininkus
2023-ųjų birželį atlikus šalies gyventojų nuomonės, kaip jie vertina Lietuvos ūkininkų ir ūkininkavimo svarbą, tyrimą, paaiškėjo, jog Lietuvos ūkininkus dažniau labai palankiai vertina moterys, taip pat labai artimai su žemės ūkiu susiję respondentai. Greičiau palankiai – vidutinių pajamų atstovai. Nei palankiai, nei nepalankiai dažniau vertina su žemės ūkiu visiškai nesusiję apklaustieji.
Paklausti, kodėl šalies ūkininkus vertina palankiai arba labiau palankiai, respondentai išskyrė, jog ūkininkai žmones aprūpina maistu, maisto produktais. Darbštumą dažniau nurodė didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, palankiai ar greičiau palankiai Lietuvos ūkininkus vertinę respondentai.
Nuolatinius ūkininkų skundus dažniau išskyrė 36–55 m. apklaustieji, nei palankiai, nei nepalankiai ir visiškai nepalankiai ar greičiau nepalankiai Lietuvos ūkininkus vertinę respondentai.
Gerą produkcijos kokybę – labai palankiai arba greičiau palankiai Lietuvos ūkininkus vertinę tyrimo dalyviai.
Paklausti, ar žemės ūkis – Lietuvai svarbi ekonomikos šaka, 5 balais (labai svarbia) ją įverino moterys, taip pat vyresni nei 45 m. atstovai, labai artimai arba gana artimai susiję su žemės ūkiu tyrimo dalyviai.
Vidutiniškai (3 balais) Lietuvos ūkį, kaip svarbią ekonomikos šaką Lietuvai, dažniau įvardijo vyrai, taip pat visiškai nesusiję su žemės ūkiu respondentai.
Tiki ūkininkavimo ateitimi
Pasvalio rajone, Gineikių kaime, 370 hektarų ūkyje su šeima ūkininkaujantis Aurimas Garlauskas pasakojo pakaitomis ūkyje auginantis žieminius rapsus, žieminius kviečius, vasarinius miežius ir žiemines pupas. Po pagrindinių žemės ūkio augalų prieš žiemą sėja įvairius tarpinius augalus, kurie išbūna per žiemą – taip dirva apsaugoma, pagerinamas dirvožemio našumas ir kokybė. Sėjomainą ūkininkas nusprendė taikyti ne tik dėl besikeičiančių ES reikalavimų, bet ir tausodamas aplinką – ūkyje naudoja mažiau trąšų, pesticidų – dirba darnoje su gamta. Sėjomainos technologija padeda sumažinti augalų auginimo sąnaudas, pagerinti augalų kokybę.
Kaip pasakojo ūkininkas, jis jau trečiosios kartos atstovas: ūkininkavo Aurimo senelis, tėvas, dabar augalininkystės ūkyje sukasi jis pats.
Pašnekovas atviras – optimizmo jam netrūksta. Nors ne visos ūkyje auginamos kultūros pelningos, taikoma sėjomaina, saikingai naudojami pesticidai ir trąšos, paprastesnis žemės dirbimas prisideda prie išties sėkmingo ūkininkavimo. Darbą palengvina ir racionaliai naudojama technika. „Ūkyje vis svarbesniu tampa darbo ir technikos našumas – jo ir siekiame“, – kalbėjo Pasvalio rajono ūkininkas.
Keliasdešimt Pasvalio rajono ūkininkų jau keliolika metų susibūrę į kooperatyvą, kurio narių deklaruojamas bendras plotas sudaro 10 tūkst. hektarų, prieš kelerius metus netoli Pasvalio kooperatyvo nariai pasistatė modernų grūdų elevatorių.
Kooperatyvo ūkininkams netenka patiems rūpintis trąšomis, kitomis prekėmis – viskuo pasirūpina kooperatyvas. Tokia pagalba ūkininkams, pašnekovo žodžiais, labai svarbi. Maža to, kooperatyvas superka ūkininkų derlių, taigi, jiems nebetenka rūpintis ir jo realizacija.
„Pasidomėjus, kas vyksta Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, tendencija aiški – ūkis turėtų būti mišrus. Mes kol kas užsiimame tik augalininkyste, tačiau dėliojamės ir papildomas veiklas: svarstome, galbūt, užsiimti gamyba ar teikti paslaugas. Viskas gerai, jei metai sėkmingi, bet jei sunkūs, papildoma veikla suteiktų daugiau ramybės“, – komentavo A.Garlauskas.
