Nacionalinė mokėjimo agentūra jau šią savaitę pareiškėjus, kuriems 2023 m. gruodžio mėn. buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie jų stabdymą informuos individualiais pranešimais.
Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas, ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki 2024 m. kovo 20 d.
Žemės ūkio ministerija rado sprendimą – žemdirbiams nereikės įrodinėti durpžemio buvimo fakto.
Rengiantis GAAB 2 įsigaliojimui, 2023 m. buvo parengtas durpžemių žemėlapis. Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pvz., intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję.
Sulaukus pastebėjimų, jog pasiūlyta informavimo dėl neatitikimų sistema yra pernelyg sudėtinga, Žemės ūkio ministerija nusprendė inicijuoti prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraunant šios atsakomybės ūkininkams. Prioritetiniai plotai – tai 2023 m. deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. ha.
Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl GAAB 2 sluoksnio sudarymo kriterijų ir jo tikslinimo atsakomybės – patikslinus žemėlapį ir nustačius aktualų durpžemių plotą, jiems galios nustatyti GAAB 2 reikalavimai.
ELTA primena, kad sausio 23–26 dienomis protestavę ūkininkai tarp šešių iškeltų reikalavimų, be kita ko, prašė atšaukti 2023 m. pabaigoje atsiradusią prievolę atkurti daugiametes pievas. Ūkininkai, pagal ES reikalavimus, įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais 2018 metais. Šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, o nuo tada – mažėja.
Ūkininkų atstovai tikina, kad daugiamečių pievų plotų Lietuvoje padidėjo dirbtinai, pakeitus daugiamečių pievų apibrėžtį. Dėl to 2015 m. tokių plotas esą padidėjo nuo maždaug 400 tūkst. iki 700 tūkst. hektarų.
Iki šiol Lietuvoje vis pavykdavo rasti laisvų plotų, kad atstatyti daugiametes pievas nereiktų reikalauti ūkininkų. Vis tik, nuo šių metų ES reikalavimai tapo nepalankesni. ŽŪM tikina, jog pievų Lietuvoje mažėja, „todėl nebeišvengiama, kad jas reikės atstatyti“. Lietuvos Žemės ūkio tarybos delegacija Briuselyje pas už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Januszą Wojciechowskį viešėjo po pirmosios ūkininkų protestų bangos antrąją sausio savaitę. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su EK pareigūnų derėjosi praeitą antradienį, o po susitikimo teigė sulaukęs pažado išgirsti EK atsakymą artimiausiu metu.
Jo teigimu, EK „nusiteikusi padėti“, o konkretų susitarimą tikimasi pasiekti iki ateinančio pasėlių deklaravimo pradžios.
Už neatstatytas pievas ūkininkams būtų taikomos sankcijos už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą. Vis tik ŽŪM tikina, kad už pažeidimus numatė „pačias mažiausias sankcijas“ – pirmaisiais metais 90 proc. prievolę turinčių ūkininkų išmokos būtų mažinamos 1 proc., antraisiais – 2 proc. (jei neatstatyta iki 10 ha daugiamečių pievų).
