Vokietijos ministras komplimentus liejo lietuvių pagamintiems skanumynams: „Nepaprastai gardu“

2024 m. sausio 19 d. 12:37
Specialiai lrytas.lt iš Berlyno, Vokietija
Lankytojų spūstys, marios skanaujančių, plepančių, šokančių ar dainuojančių žmonių – tai parodos „Žalioji savaitė“ („Grüne Woche“) specifika. Dauguma lankytojų joje yra vokiečiai, kurie tiesia rankas paragauti ar gurkštelėti to, ką atvežė lietuviai.
Daugiau nuotraukų (52)
Padavėjams – ne pyragai
„Nepaprastai gardu“,  – per parodos atidarymą pasilabinęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir kitais mūsų šalies delegacijos nariais ir paragavęs šaltalankių gėrimo Vokietijos žemės ūkio ministras Cemas Özdemiras negailėjo komplimetų.
Persimetęs keletu mandagių frazių sų K.Navicku, C.Özdemiras paragavo to, ko pasiūlė lietuviai: šaltalankių gėrimo bei lietuviško ūkininkės Ritos Dirvinienės varškės sūrio. Ir liko sužavėtas. Dovanų lietuviai jam įteikė milžinišką „Džiugo sūrio“ „galvą“.  
Taip penktadienį, sausio 19-ąją, Vokietijoje, Berlyno parodų centre „Messe Berlin“, prasidėjo  paroda „Žaliosioji savaitė“, kuri ūžaus iki paskutinio sausio sekmadienio.
Tai – vieta, kuri jos dalyvius – žemės ūkio produktų gamintojus – nuo kasdienių darbų atitraukia mažiausiai dešimčiai dienų.
„Žalioji savaitė“ nėra ta vieta, kurioje sudaromos didelės pardavimų sutartys ar gausiau užsidirbama pinigų. Tai – vieta, kurios dalyviai, atstovaudami Lietuvai, daro ją regimą lankytojams.
Lietuvos stende besidarbuojančius „Bernelių užeigos“ padavėjus pirmosiomis parodos dienos nuvaro nuo kojų.
Pirmiausia jiems tenka pamaitinti stende besilankančias įvairių valstybių delegacijas, vėliau – parodos lankytojus, kurie spraudžiasi už staliukų tam, kad užsisakytų rūkytos ir troškintos karkos, troškintų kopūstų, sriubos duonos kubilėlyje ar cepelinų.
Visa tai atsiduria ant pavalgyti mėgstančių vokiečių stalo, taip pat – ir ne viena pinta alaus. Žodžių iš dainos neišmesi – „Žalioji savaitė“ yra ta vieta, kur kiekviena valstybė, verdanti alų, atveža į ją tai, ką turi gardžiausio.
Turi ištikimų klientų
Šiemet, kaip ir pernai, Lietuvos stende nėra aludarių. Į parodą nebevyksta ankstesni jos dalyviai – aludariai Algis Grigonis bei Aldona Udrienė.
Tačiau nuo 2015-ųjų vis didesnį midaus asortimentą į „Žaliąją savaitę“ atveža bitininkas iš Kėdainių rajono Erikas Augustinavičius, įmonės „Šušvės midus“ vadovas. Kaimo turizmo sodybą turinti jo šeima 2015-aisiais gavo sertifikatą ir pradėjo prekiauti midumi, pagamintu pagal 200 metų senumo receptus.
Pasak bitininko, šis gėrimas vokiečiams yra egzotika. Nors jie ir patys daro midų, į Lietuvos stendą ateina būtent dėl „Šušvės midaus“ gaminių.
„Vienas iš klientų turi išskirtinių produktų krautuvėlę, ir pas mus ateina midaus atsargų. Kiti tiesiog yra midaus mėgėjai.
Vienas jų turi žirgyną, ir atvykstančius pajodinėti žmones pavaišina mūsų midumi. Jis mus patikino, kad niekas daugiau tokio midaus neturi, tad kasmet, vykdami į parodą, paimame ir jam skirtą kiekį“, – pasakojo E.Augustinavičius.
Šiemet į parodą bitininkas atvežė ir specialiai pagamintų šokoladinių saldainių su 7 rūšių midaus įdaru. Tai – naujas gaminys, kurio pernai nepavyko laiku pagaminti.
E.Augustinavičius pasidžiaugė, kad „Šušvės midų“ pernai pradėjo pirkti klientai iš Belgijos, ir vežasi jį į tas šalis, kur tik vyksta „Vikingų“ festivaliai.
Apdovanotieji pagardai
Pirmą kartą gaminius į dėžes – keleto skonių rankų darbo pagardus – į „Žaliąją savaitę“ atsivežė mažosios bendrijos „Maži mamutai“ direktorius Vilius Tamošaitis. Šis žmogus – garso režisierius ir muzikos prodiuseris, yra žinomas ir kaip atlikėjas pseudonimu „GeraiGerai“.
V.Tamošaitis vokiečiams atrinko tai, kas jau pelnė pripažinimą – pernai parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ aukso medaliais apdovanotus keturių rūšių gaminius: karamelizuotus svogūnus su vynu ir kriaušėmis, šaltalankių padažą su apelsinais ir kitus.
Dar vienas iš jo atvežtų į Berlyną pagardų – agurkai „Aštrumas“, yra pelnęs sidabro medalį Baltijos šalių „Baltic Taste Award“ parodoje Rygoje.
„Pernai gegužę buvau pirmą kartą išvažiavęs į tarptautinę parodą Lenkijoje, Varšuvoje apsižvalgyti. Dabar rūpi pasirodyti ir vokiečiams.
Situacija pasikeitė. Anksčiau važiuodavau pas ūkininkus virti pagardų, negalėjau planuoti plėtros. Dabar jau turiu savo gamybos cechą. Nors dirbu filmų garsinimo studijoje, galiu labiau didinti savo gaminių žinomumą. Mano tikslas – užsienis“, – sakė V.Tamošaitis.
Tikslas – rasti klientų
Pirmą kartą „Žaliojoje savaitėje“ savo gaminius eksponuoja maždaug prieš pustrečių metų veiklą pradėjusi bendrovė „Ekko LT“. Ši įmonė spaudžia ekologišką aliejų iš Lietuvos ūkininkų užaugintų ekologiškų rapsų, kanapių sėklų, linų sėmenų. Išspaudas ji parduoda ekologiniams gyvulių ūkiams bei pašarų gamintojams.
Pasak jos direktoriaus Aurimo Bagdanavičiaus, iki šiol į Vokietiją įmonė eksportavo tik grūdų išspaudas, bet dabar rūpėtų surasti ir produktų užsakovų – parduotuvių, distributorių ar prekybos agentų.
„Per mėnesį ekologiško aliejaus išspaudžiame apie 150 tonų, tiek telpa į septynis vilkikus. Lietuvoje tiek parduodi neįmanoma, todėl ieškome ekologiją vertinančių klientų užsienyje. Vokietijoje, kurioje yra apie 80 mln. gyventojų, ekologišką maistą perka apie 5 proc., o tai – 4 mln. žmonių“, – sakė A.Bagdanavičius.
Nors įmonė dar jauna, ji jau eksportuoja apie 70 proc. produkcijos, daugumą – į prekybos tinklus.
„Metai mūsų verslui buvo nelengvi. Užauginti pardavimą padėjo tai, kad nuolat ieškome naujų prekybos galimybių užsienyje. Tai darant tenka vykti į tarptautines parodas bei verslo misijas“, – sakė pašnekovas.
Grįžta ir perka
Mažajame versle, o ypač – bitininkystėje, sėkmei įtaką daro originalūs sumanymai. Bitininkai medų maišo su uogomis, prieskoniais, vaistažolėmis, riešutais, džiovintais vaisiais, pilsto į stiklainius, kad tik nustebintų pirkėjus.
„Dalyvaudama parodoje reprezentuoju Lietuvą, o kartu atsiranda ir verslui naudos. Parodoje pavyksta parduoti viską, ką nusivežu, bet yra dalykų, kurie nematuojami pinigais, tai – bendravimas su žmonėmis ir geri atsiliepimai“, – sakė trečiąkart „Žaliojoje savaitėje“ dalyvaujanti ūkininkė iš Rokiškio rajono, Juodupės, Diana Rušėnaitė.
Pasak jos, pernai buvo lankytojų, kurie specialiai atėjo į Lietuvos stendą, kad nusipirktų bityno „Devyni medūs“ gaminių.
„2022-aisiais patiko, pernai – sugrįžo. Tikiuosi, kad per visą parodos savaitę ir šiemet bus tokių“, – optimizmo neslėpė moteris.
Bitynas „Devyni medūs“, kuriame dirba tik šeimos nariai, į „Žaliąją savaitę“ atvežė medaus šokolado gėrimo, pagardinto mėtomis bei avietėmis. Taip pat D.Rušėnaitė vitrinoje surikiavo stiklainiukus su „Bitės šoko“ desertu iš kakavos bei jos sviesto, kurį gaminant vietoj cukraus naudojamas medus. Ten pat – ir medaus skanėstus su daržovėmis.
Patinka lipčiaus medus
Bendrovės „Medaus namai“ direktorius Laimonas Galvonas ir jo žmona Jūratė taip pat nėra parodos naujokai. Ekologinį medų ir jo produktus bitininkai atgabeno iš Aukštaitijos, kur Zarasų rajone, vienkiemyje, prižiūri apie 200 bičių šeimų.
Parodoje jie siūlo ir įprastų bičių produktų – medaus, bičių duonos, žiedadulkių, ir įvairių medaus skanėstų – su šalčiu džiovintais svarainiais, čiobreliais, imbieru ir kitokių.
„Pernai parodoje rūpėjo sužinoti, kokia Vokietijos rinkos specifika – koks medus labiau patinka vokiečiams. Gamta pernai kaip tik buvo palanki pavasariniam ir birželio medunešiui, tad atsivežėme jų mėgiamo pienių bei miško medaus su lipčiumi.
Norime dar kartą būti regimi, galbūt ateityje atsiras ir prekybos kontaktų. Nors paroda labiau mugės stiliaus, bet vis tiek į ją ateina ir verslo žmonių“, – sakė L.Galvonas.
Pasak jo, šeimos bitynas turi ir elektroninę parduotuvę, sulaukia užsakymų, bet logistika Europoje pastaruoju metu smarkiai pabrango, ir tai trauko prekybos grandines.
Ištikimiausi dalyviai
Šakočių kepėja Laimutė Sadauskienė yra savitas Lietuvos stendo simbolis. Ji kas kartą nusigabena į Berlyną šių gardėsių kepimo įrangą, ir ten pat, stebint nustebusiems parodos lankytojams, maišo tešlą ir lieja ją ant įkaitusio veleno. 2020-ųjų sausį, prieš pat COVID-19 pandemijos protrūkį Europoje, į parodą buvo nugabentas 45 kg jos keptas šakotis.
Pernai parodos lankytojai buvo vaišinami Radviliškių kaimo kepykloje iškepta „Ūkininkų duona“, kurios kepalas svėrė 88 kilogramus. Kepyklos savininkė Audronė Kisielienė taip pat yra nuolatinė parodos dalyvė. Pasak jos, paroda – varginantis darbas, bet sunku būtų įsivaizduoti Lietuvos stendą be duonos – mūsų vienybės simbolio.
Į parodą, kaip ir ankstesniais metais, briedienos bei elnienos gaminių atgabeno bendrovės „Šerno pėda“ savininkai.
Šiemet, kaip ir pernai, vitrinoje šaltalankių produktus sustatė ūkininkė Daiva Kvedaraitė, o ūkininkė Rita Dirvinienė – varškės sūrius.
Įrengtame tauodailininkų kampe įsikūrė juvelyrė Danutė Tikužienė. Lietuviškus, tautinio paveldo ženklu pažymėtus kremus jau ne pirmą kartą parodoje eksponuoja ir šeimos įmonė „Evija & Partner“.
Dėmesį skiria ekologijai
„Žalioji savaitė“ šiemet – 88-oji. Ši tarptautinė maisto, žemės ūkio ir sodininkystės paroda gyvuoja nuo 1926-ųjų. 2021 metais tradiciškai kiekvieną sausio mėnesį rengiama paroda nevyko – COVID-19 primestas karantinas tuo metu buvo griežtas.
Į parodą dalyviai susirenka iš viso pasaulio, joje dalyvauja apie 80 šalių. Per dešimtį renginio dienų jų atstovai pristato savo gaminius, žemės ūkio produktus, atskiri pavilionai skirti gyvuliams, žemės ūkio technikai, ekologijai.
Per įvairių šalių žemės ūkio ministrų susitikimus, o taip pat – žemės ūkio forume aptariami aktualiausi socialiniai klausimai – klimato apsauga, perdirbimo valdymas, išteklių išsaugojimas ir tvarus žemės naudojimas.
Bioenergija, ekologiniai maisto produktai, ekologinė žemdirbystė – tai svarbiausi parodos akcentai.
VokietijaBerlynasŽalioji savaitė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.