K. Navickas pirmadienį LRT radijui tvirtino, kad labai svarbu, jog ūkininkų organizacijos turėtų ir naudotųsi teise protestuoti bei būtų vieningi. Vis dėlto, ministro įsitikinimu, ūkininkų siūlomi iškilusių problemų sprendimo būdai skamba prieštaringai.
„Kalbant apie reikalavimus arba labiau kalbant apie tų reikalavimų sprendimo būdus, tai jau čia man yra visiškai prieštaringi klausimai, nes, pavyzdžiui, vienas iš aktualiausių klausimų yra daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimas. (...) Mes jau šitą klausimą svarstome ir ieškome sprendimo nuo ankstyvo rudens, bet tarybos (Žemės ūkio tarybos – ELTA) atstovai nedalyvavo šitame procese. Tai jau man akivaizdžiai rodo, kad nesiekiama konstruktyvumo ir, matyt, kas yra akivaizdus faktas, įeiname į priešrinkiminį laikotarpį“, – LRT radijui kalbėjo K. Navickas.
Žemės ūkio tarybos (ŽŪT) pirmininkas Ignas Hofmanas teigė nesutinkantis su ministro pozicija. Jis pažymėjo, kad ŽŪT yra aktyvi, svarstant žemės ūkiui svarbius klausimus.
„Nesutikčiau su ministro pasakymu, kad nedalyvavome. Ne kartą pristatėme savo siūlomą būdą, kaip būtų galima sumažinti (daugiamečių pievų mažėjimą – ELTA) ir patys savo iniciatyvą žemdirbiai susitiko su Europos Komisijos atstovais, taip pat ir ne taip senai turėjome darbinį susitikimą su ministerija“, – LRT radijui aiškino I. Hofmanas.
ŽŪT vadovas teigė turintis duomenų, kad per Lietuvą yra vežami rusiškos kilmės grūdai ir pašarai.
„Oficialus skaičius – 170 tūkstančių tonų yra perkrauta per Lietuvos uostą. Bet visiškai nežinome, kiek yra nusėdę Lietuvos rinkoje“, – dėstė I. Hofmanas.
Žemės ūkio ministras K. Navickas, reaguodamas į ŽŪT pirmininko teiginius, tvirtino, kad galimai rusiškos kilmės žemės ūkio produkcijos eksporto kiekiai Klaipėdos uoste yra sumažėję. Be to, anot jo, šio tipo eksportas nėra draudžiamas.
„Lietuva eksportuoja per Klaipėdos uostą 4 milijonus tonų grūdų, tai yra tas skaičius judėjimo. Taip, tai yra nesankcionuota prekė ir Europos Sąjungos šalys, ir pati Europos Sąjunga taip pat nesvarsto galimybės drausti maisto eksporto, nes tai yra susiję jau ir su trečiųjų šalių pagalba. Tai yra pakankamai jautrus tarptautinis klausimas, tą klausimą Žemės ūkio taryboje mes su latviais kartu keliame ir dar kartą kelsime“, – aiškino K. Navickas.
Pirmadienį Lietuvoje vyks ūkininkų protestai, kuriuose dalyvaus abi žemdirbių organizacijas vienijančios struktūros – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) ir ŽŪT. Visoje šalyje žemdirbiai kurs laužus, o panašios akcijos vyks ir kai kur kitur Europoje.
Tiek rūmai, tiek taryba susitiks su politikais, tiesa – ne kartu. ŽŪR viešai pristatys deklaraciją, kurioje išdėstys žemės ūkio sektoriaus problemas ir kurią vėliau pristatys Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms. Rūmų teigimu, laužais norima atkreipti dėmesį į socialinio dialogo stoką iš valdžios.
Tuo metu ŽŪT su žemės ir žemės ūkio politiką formuojančiomis institucijomis nesusitiks, vietoje to pirmadienį popiet pasimatys su premjere Ingrida Šimonyte. Jai bus išreikšta kritika dėl reikalavimų atkurti daugiametes pievas, to kaip vykdoma saugomų teritorijų plėtra, akcizų politikos ir kt.
