KRK parlamentaras Jonas Gudauskas posėdyje trečiadienį, gruodžio 20 d., pažymėjo, kad ŽŪM nemato galimybių keisti esamą daugiamečių pievų atkūrimo schemą, nors tartis dėl palankesnių sąlygų į ES institucijas Briuselyje vykę ūkininkai tikino, jog keisti tvarką dar galima.
„ŽŪM neturi aiškaus atsakymo, nes ūkininkai, susitikdami sako, kad gali, ŽŪM, sako, kad negali“, – teigė J.Gudauskas.
„Neturime konkretaus ir aiškaus atsakymo, ar tikrai taip yra, kad ministerija, kaip rašo pažymoje, padarė viską. Manau, kad dar ne viską“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, daugiamečių pievų plotus suarė gyvulininkystės ūkiai, ypač Vakarų Lietuvoje, o naudos iš jų atkūrimo, esą „Lietuvai, ūkiui, kraštui nėra“. J.Gudauskas svarstė, kad KRK, ŽŪM ir ūkininkai galėtų diskusijas tęsti toliau.
KRK narys Juozas Baublys antrino, kad Lietuvoje trūksta ilgalaikės strategijos, o plotų pievoms būtų galima numatyti ne tarp žemės ūkio paskirties plotų.
„Tikrai dar yra galimybių deklaruoti papildomus plotus, tų plotų yra. Gal kai kur nuosavybėje parašyta ne žemės ūkio naudmenos, o kiti plotai. Galima pasižiūrėti, ar tikrai negalima jų deklaruoti kaip pievų. Ypač nederlingose žemėse“, – sakė J.Baublys.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas posėdyje sakė, kad prievolė atkurti pievas yra „didžiulė našta, už kurią niekas nenori atlyginti“, labiausiai paveikianti smulkius ir vidutinius gyvulininkystės ūkius Vakarų Lietuvoje. „Sudėjus daugiametes ir natūralias pievas praktiškai nebeturime kuo užsiimti“, – teigė V.Buivydas.
Jo teigimu, esamos išmokos už pievas per mažos, reiktų ieškoti daugiau skatinamųjų priemonių joms išsaugoti.
„Pievų Vidurio Lietuvoje daugiau neprikursime, bet reikia ieškoti galimybių ūkininkams, kurie tas pievas turi, papildomai gauti pajamų. Šiandien tos pajamos, kurios mokamos už daugiametes pievas, neskatina. Todėl visi bandome išvengti šios naštos“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė siūlė skaičiuojant atkuriamų pievų plotus įtraukti ir 2019 metais suartas pievas. „Turėtume per tą visą laikotarpį nešti tą naštą visi vienodai. Nes 2019 metais yra 74 tūkst. ha, o vėliau mažėjo iki po 30 tūkst. ha“, – sakė Z.Dargienė.
Su ūkininkais ir ES institucijų atstovais Briuselyje šį klausimą aptaręs europarlamentaras Bronis Ropė teigė, esą Lietuvos žemdirbių išskiriamos problemos yra specifinės, nors daugiametes pievas būtina atkurti visoje Bendrijoje.
„Organizavau susitikimą su Žemės ūkio generalinio direktorato vadovybe ir specialistais. Ir pakankamai aiškiai atvykę Lietuvos žemdirbiai paaiškino situaciją. Bent jau man susidarė įspūdis, kad Europos Komisijos žmonėms pasidarė aišku, kad yra problemų tiek su apskaita, tiek su nustatyta tvarka. Ir kad ta problema yra būtent Lietuvoje, o ne Europoje“, – KRK posėdyje teigė B.Ropė.
Ūkininkai pagal ES reikalavimus įpareigoti atkurti daugiametes pievas, kadangi 2023 m. jų plotas sumažėjo daugiau nei 5 proc. lyginant su referenciniais metais – 2018 m. Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, šie metai nėra palankūs Lietuvai, nes iki 2018 m. pievų plotai Lietuvoje didėjo, nuo tada – mažėja.
Atkurti daugiametes pievas privaloma žemdirbiams, kurie, remiantis 2020–2022 m. paraiškų informacija, jas suarė arba kitaip pakeitė. Nacionalinė mokėjimo agentūra praėjusį trečiadienį individualiai apie prievolę informavo apie 26 tūkst. ūkininkų.
2023 m., pasak E.Giedraičio, ūkininkų prašoma atstatyti 69 proc. viso suarto daugiamečių pievų ploto, nebūtinai toje pačioje vietoje. 96 proc. jų turės atstatyti iki 10 ha pievų, pabrėžė jis.
Už prievolės nevykdymą žemdirbiams būtų skiriama administracinė bauda. Viceministro teigimu, sankcijos yra „maksimaliai sušvelnintos“.
„Jei jie pirmais metais to nepadarytų, būtų pritaikyta 1 proc. sankcija, antrais metais 2 proc., paskui ji po truputį didėja. Atsisakėme to, kas buvo iki šiol, kad ketvirtais metais būtų 100 proc. sankcijos. Šito neliko“, – aiškino E.Giedraitis.
Daugiametės pievos ES saugomos nuo 2015 metų.
