Sprendimą komitetas trečiadienį bendru sutarimu patvirtino anksčiau surengęs dvi parlamentines kontroles po to, kai žemės savininkai už 2023 metus susimokėjo žemės mokestį. Dėl ženkliai išaugusios mokestinės naštos pasipiktinimą buvo išreiškusi ūkininkų bendruomenė.
Anot KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio, komitetas Finansų, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijoms siūlo „išanalizuoti komiteto gautus pasiūlymus ir apsvarstyti galimybę tobulinti Žemės mokesčio įstatymą“.
„Toliau kalbame apie datų nuoseklumą, kad būtų galima laiku priimti sprendimus, o ne pavėluotai, nes praeitame (KRK – ELTA) posėdyje taip ir nebuvo atsakyta, ar savivaldybės galėjo naudoti dar oficialiai nepatvirtintas kainas savo sprendimuose“, – sakė V. Pranckietis.
Ministerijoms taip pat siūloma apsvarstyti, kaip būtų galima tobulinti masinio žemės vertinimo taisykles.
„Atliekant žemės vertės vertinimą, būtų eliminuojami išskirtiniai komerciniai sandoriai, kai žemės ūkio paskirties žemės įgyjama ne žemės ūkio veiklai arba, kitaip sakant, toliau yra nenaudojama žemės ūkio veiklai“, – vieną siūlymų pristatė V. Pranckietis.
Lietuvos savivaldybių asociacijai siūloma išanalizuoti, kaip kai kurios savivaldybės savarankiškai priimtais sprendimais „sugebėjo amortizuoti mokesčio didėjimą“.
Tuo metu Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) KRK siūlytų anksčiau nei sausio 1 d. patvirtinti žemės verčių žemėlapius.
„NŽT būtų nustatytas ankstesnis terminas nei kitų metų sausio pirmoji, kad savivaldybių tarybos turėtų pakankamai laiko įvertinti naujas žemės mokestines vertes, patvirtinti konkrečius žemės mokesčio tarifus“, – teigė V. Pranckietis.
Ankstesniame KRK posėdyje praėjusį trečiadienį žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis akcentavo, jog Žemės mokesčio įstatymo pataisos reikalingos.
Anot viceministro, reiktų sureguliuoti terminus, kada įsigalioja perskaičiuotos žemės vertės bei savivaldybės apskaičiuoja žemės mokesčio tarifus. Tarifams už tam tikrą žemę esą taip pat galėtų būti pritaikytos lubos, be to, Žemės ūkio ministerija ragina taisyti ir pačią žemės verčių apskaičiavimo metodiką.
Jo teigimu, ydinga tai, mokesčio tarifus savivaldybės patvirtino anksčiau nei įsigaliojo Registrų centro (RC) apskaičiuojamos žemės vertės, esą dėl to „savivaldybės tvirtino tarifus arba aklai, arba besiremdamos prieš tai galiojusiomis vertėmis“.
D. Dudutis taip pat sakė, kad įstatyme galėtų būti numatytos mokesčio tarifo lubos tokiai žemės ūkio paskirties žemei, kuriai taikomi „vienokie ar kitokie apribojimai“, pavyzdžiui, aplinkosaugos.
Dar viceministras teigė, kad „keliais apsektais“ būtina tikslinti ir žemės vertės apskaičiavimo metodiką. Pirmiausia dėl to, jog kartais žemės vertė, anot D. Dudučio, būna iškreipiama labai laikinam laikotarpiui – pavyzdžiui, žemės ūkio žemę perkant komerciniais tikslais.
ELTA primena, kad žemės savininkai iki lapkričio vidurio turėjo susimokėti žemės mokestį. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet jis apskaičiuotas beveik 780 tūkst. privačios žemės savininkų, jį sumokėjo 62 proc. gyventojų.
Iš viso mokėtina suma sudaro 59 mln. eurų, t. y. 18,5 mln. eurų (45,68 proc.) daugiau negu pernai. Tarifus šiemet didino 4 savivaldybės.
RC žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais, o kasmet perskaičiuojamas vidutines rinkos vertes Vyriausybės nustatyta tvarka bent kas 5 metus prilygina mokestinėms vertėms. Nuo jų VMI apskaičiuoja mokėtinas žemės mokesčio sumas.
