„Siūloma aiškiai apibrėžti, kokie, kokiame ūkio sektoriuje veikiantys ir kokiais produktais prekiaujantys subjektai gali būti laikomi trumposios maisto tiekimo grandinės dalimi, o pirkimas iš jų gali būti laikomas maisto produktų pirkimo iš trumposios tiekimo grandinės“, – rašoma Ministrų kabineto patvirtintų pataisų pažymoje.
Siūloma trumpąja maisto tiekimo grandine laikyti maisto produktų tiekimą rinkai, kai labai maža, maža arba vidutinė žemės ūkio bendrovė tiesiogiai ar jungtinės veiklos pagrindu produkciją parduoda per daugiausia vieną tarpininką, kuris taip pat yra labai maža arba maža įmonė.
ŽŪM teigimu, nuo šių metų leidus žemės ūkio produktų gamintojams, savo valdoje pagamintos produkcijos perdirbėjams, kooperatyvams parduoti produkciją neskelbiamų derybų būdu (kai produktai įsigyjami iš trumposios maisto tiekimo grandinės), išliko teisinis neapibrėžtumas, nes šiuo metu ši sąvoka nacionaliniu lygmeniu nėra apibrėžta. Todėl, pasak pataisų rengėjų, perkančiosioms organizacijoms kyla sunkumų tiesiai iš Lietuvos ūkių įsigyti maisto produktų tokiu būdu.
Pasak ŽŪM, papildžius įstatymą trumposios maisto grandinės sąvoka, būtų užkardytas galimas stambiųjų įmonių, prekybos tinklų ar maisto importuotojų piktnaudžiavimas tokia lengvata, tuo metu ūkininkams būtų sudarytos galimybės „realizuoti produkciją Lietuvoje ir užtikrinti supaprastintą jos tiekimą perkančiosioms organizacijoms“.
Viliamasi, jog pataisos skatins smulkiausias, mažas ir vidutines įmones susiburti ir kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Produktų įsigijimo tvarka esą būtų lengvesnė ir maitinimo šalia kitų paslaugų užtikrinančioms įstaigoms, pavyzdžiui, darželiams, mokykloms, ligoninėms.
Seimui pataisas priėmus, jos įsigaliotų nuo kitų metų.
