Į diskusiją pakviestas K. Maksvytis akcentavo tai, kad nors Registrų centras ir dalyvavo mokesčio didinimo procese, įmonė nėra žemės mokesčio administratorius.
„Tai yra, dalyvauja tiek, kiek nustato vidutines žemės rinkos vertes, ir tos vidutinės rinkos vertės periodiškai yra prilyginamos mokestinėms vertėms. Tai šiemet, būtent nustatant žemės mokestį, yra pradėtos taikyti vidutinės rinkos vertės, kurios buvo nustatytos praeitų metų pabaigoje. Tai yra, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu“,– kalbėjo Registrų Centro registrų tvarkymo direktorius.
Anot K. Maksvyčio, yra daug faktorių, lemiančių galutinį rinkos vertės rezultatą – atsižvelgiama į žemės sklypų sandorius, kadastro duomenis, teritorijų planavimo dokumentus ir įvairius vertę mažinančius veiksnius.
Į klausimą, kodėl apie žemės mokesčio pokytį nebuvo jokios informacijos, K. Maksvytis atsakė, jog po to, kai buvo apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės, įvyko ir procesai, apimantys viešą svarstymą su visuomene bei derinimą su savivaldybėmis.
„Galiu pasakyti, kad pagal procesą, kurį mes įgyvendinam nustatydami vidutines rinkos vertes, nuo rugsėjo mėnesio, jau parengus projektines vertes, jos yra teikiamos viešam visuomenės svarstymui ir nuo rugsėjo vidurio dvi savaites dokumentai yra eksponuojami. Tiek Registrų centro internetiniame puslapyje, tiek yra skelbimai rajoninėje spaudoje apie tai, tiek savivaldybių internetiniuose puslapiuose.
(...) Dar mėnesį laiko šiuos dokumentus vertina ir derina savivaldybių administracijos. Na, ir vėliau, jau gavus pastabas, pasiūlymus, juos įvertinus, yra parengiami galutiniai dokumentai, ir jie, kaip ir prieš tai minėjau, yra teikiami tvirtinti Nacionalinei žemės tarnybai“,– teigė K. Maksvytis.
Ūkininkai liko šokiruoti
Vis dėlto KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius neslėpė – išaugęs žemės mokestis buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Ypač po sunkmečio, su kuriuo ūkininkams teko susidurti išgyvenant energetinę bei klimato krizę.
„Registrų centre žemės vertė būtent per rugsėjo mėnesį pakilo nuo 3 iki 5 kartų, 6 kartų, kitur ir dešimtgubai pakilo. (...) Kad jums vaizdžiau pasakyti, buvo ūkininkų, kur mokėjo 3 tūkstančius per metus žemės mokesčio, dabar mokės 10 tūkstančių.
Tai dabar kam tai naudinga? Naudinga tai vartotojui? Vartotojas teoriškai susimokės šitą kainą. Mes bandom Registrų centrui paaiškinti – žmonės mielieji, atsibuskite, žemės ūkio paskirties žemė yra mūsų įrankis, tą, ką mes naudojame kasdieniam darbui“,– situaciją aiškino M. Maciulevičius.
Kalbėdamas apie žemės vertės pokyčių pavyzdžius M. Maciulevičius paminėjo Kauno rajoną. Esą už derlingiausios žemės hektarą šių apylinkių ūkininkai įprastai moka apie 10–12 tūkstančių eurų, tačiau Garliavos apylinkėse hektaras dabar jau vertinamas 30 tūkstančių eurų.
„Ir ūkininkas vien dėl to, kad jis ūkininkauja prie Kauno, turi susimokėti valstybei. Nors ta žemė to neverta. Jinai neturi nei komunikacijų, neturi nei privažiavimo“,– pasipiktinimo neslėpė KRŪM pirmininkas.
Sprendimų siūlo ieškoti savivaldybėse
Reaguodamas į KRŪM pirmininko pateiktą Kauno rajono pavyzdį, K. Maksvytis siūlo problemą spręsti per savivaldybės tarybą.
„Iš tiesų, vertė yra svarbu, bet, mano supratimu, dar labiau svarbu yra santykis savivaldybės tarybos ir žemės mokesčio mokėtojo. Tai yra, savivaldybės tarybos turi teisę ir pareigą nustatyti tarifus.
Nuo 0,01 proc. iki 4 proc. tose ribose. (...) Jeigu savivaldybės taryba mato, kad ūkininkaujantys asmenys šitoje teritorijoje turėtų mokėti mažesnius mokesčius, tai jie tą gali ir padaryti būtent sureguliuodami per tarifus“,– siūlė K. Maksvytis.
Kaip gerąjį minėtos praktikos pavyzdį K. Maksvytis įvardijo Panevėžio rajono savivaldybę, kuri, pastarojo teigimu, žemdirbiams ir žemės sklypų savininkams nustatė tikrai draugiškus tarifus, dėl kurių jie priekaištų neturi. Tačiau yra ir tokių savivaldybių, kurios minėtų tarifų neperžiūrėjo jau nuo 2019 metų.
Registrų tvarkymo direktorius savo ruožtu taip pat patikino, kad skirtingos paskirties žemei yra nustatoma skirtinga vertė. O būtent žemės ūkio paskirties žemės vertė, Registrų centro duomenimis, nuo 2018 metų esą kilo visai ne kartais – fiksuojamas 74 proc. siekiantis vidutinis vidurkis. Teigiama, jog yra ir tokių savivaldybių, kuriose vidurkis siekia 40 proc. ar dar mažiau.
Kylanti žemės vertė, anot K. Maksvyčio, yra atspindys rinkoje vykstančių pokyčių. O būtent Kauno rajono savivaldybėje ir yra pastebimas dvigubos vertės šuolis, tai parodo ir atlikti pardavimai.
Tačiau KRŪM pirmininkas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą, dėl kurios, jo manymu, labiausiai nukenčia smulkieji ūkininkai.
„(...) Jau seniai žinoma tiesa, kad ir žemės ūkio paskirties žemė yra prekė rinkoje, kuria prekiauja ir tie patys namų valdų vystytojai, ir panašiai.
Mes apie ką kalbam, kaip ūkininkai – ta žemė, kuri naudojama žemės ūkio veikloje, kuri deklaruojama kasmet, (...) joje turėtų būti tos normalios vidutinės vertės. Ta žemės ūkio paskirtis, kuri naudojama perpardavimui, kur ten nevyksta žemės ūkio veikla, uždėkite, kad ir 100 procentų, mums, tiesą pasakius negaila“,– dėstė M. Maciulevičius.
Aiškumo pasigesta ir Seime
Tai, kad pakils žemės mokestis, nebuvo žinoma ir Seimo nariui A. Butkevičiui.
Pastarojo teigimu, žemės vertė kyla visada, tačiau tai vyksta proto ribose – ne keletą kartų, kaip tai įvyko ne tik Kauno, bet ir Pasvalio, Radviliškio ar Rokiškio rajonuose.
„(...) Finansų ministerija, kur yra atsakinga už šią sritį, irgi visai nekėlė to klausimo. Praktiškai buvo galima pasakyti, kad padaryta slapta, arba tiesiog nesuvokiama, kad gali būti tokia reakcija, jeigu kaina padidės mokesčių du kartus. Neįsivaizduoju“,– situaciją komentavo parlamentaras.
Kalbėdamas apie K. Maksvyčio akcentuotus savivaldybių taikomus tarifus, A. Butkevičius pastebi, jog dažniausiai yra taikomi patys mažiausi tarifai. Tačiau taip daroma dėl konkrečios priežasties.
„(...) Dėl to, kad puikiai supranta, kad rajone ūkininkai, pavyzdžiui, turi tikrai stiprią galią per rinkimus. Ir jeigu didina tarifą, tai savaime suprantama, kad savivaldybių tarybų posėdžių metu atsiranda labai didžiulė įtampa“,– kalbėjo A. Butkevičius.
