Jo teigimu, Lietuvoje šiemet išmokėtos bendros 18,66 mln. eurų paramos daliai pieno gamintojų nepakako, Vyriausybės bus prašoma skirti papildomo finansavimo.
„Lietuvos pieno ūkininkai gauna mažiausią pieno supirkimo kainą Europos Sąjungoje (ES). Ieškosime tų bendrų kelių, kaip susitvarkyti, kad ūkininkas gautų kainą, kuri padengtų jo savikainą“, – antradienį vykusioje asamblėjos pristatymo spaudos konferencijoje sakė J. Vilionis.
LPGA žurnalistams joje pateiktais duomenimis, karvių ir jų laikytojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja nuo 2004 m. Metų pradžioje šalyje buvo 21,5 tūkst. pieno ūkių, palyginimui 2016 metais – daugiau nei 52 tūkst., rodo asociacijos pateikta statistika. Tuo metu lyginant šių metų sausį–rugpjūtį su analogišku laikotarpiu pernai, supirkto pieno kiekis Lietuvoje sumažėjo apie 3 proc.
Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje nuo pernai metų vidurio yra mažesnės nei Europos Sąjungos vidurkis, panašios tendencijos fiksuojamos ir Latvijoje, kurioje pienas superkamas šiek tiek pigiau. Lyginant šį rugsėjį su praėjusiu, Lietuvoje supirkimo kaina krito trečdaliu.
Pasak J. Vilionio, šį sausį–spalį, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, pieno gamintojai gavo apie 125 mln. eurų mažiau pajamų.
Nuo metų pradžios ženkliai nukritus pieno supirkimo kainoms, Žemės ūkio ministerija pirmojoje metų pusėje skyrė 8 mln. eurų biudžeto lėšų išmokoms mažiausią supirkimo kainą gaunantiems pieno ūkiams. Vasarą skirta dar 10,66 mln. eurų ES lėšų. Parama buvo išmokama mažesnę nei ketvirčio vidurkis kainą už parduodamą pieną gaunantiems ūkininkams.
J. Vilionis teigė, jog pieno gamintojai „eis į Vyriausybę“ bei prašys skirti papildomą finansavimą. Kaip pažymi jis, Lietuva prie ES finansavimo gali prisidėti iki 200 proc. skiriamos sumos dydžio nacionalinėmis lėšomis. Jo teigimu, paskirtų išmokų negavo už didesnę savikainą, tačiau kokybiškesnį pieną gaminantys ūkiai.
„Didesni ūkiai, kurie pagamina daugiau ir geresnės kokybės pieno, (paramos – ELTA) negavo, jiems už kilogramą pieno mokama daugiau. Sakėme, kad turi būti išmokėta visiems ūkiams“, – sakė J. Vilionis. Anksčiau ūkininkų atstovai yra sakę, jog jiems reikia 40 mln. eurų paramos.
Anot J. Vilionio, Lietuvoje nepagaminama pakankamai pieno, jį reikia importuoti iš Latvijos ir Estijos. Estijoje pradėjus veikti naujai pieno perdirbimo gamyklai, Lietuvos perdirbėjams jo gali ir pritrūkti, svarsto jis.
EMB prezidentas Kjartanas Poulsenas konferencijoje sakė, kad EMB siekia, jog pieno gamintojai už parduodamą pieną gautų gamybos kaštus padengiančią kainą.
„Norime, kad būtų įgyvendinti instrumentai, kurie užtikrintų, jog ūkininkai už pieną gautų kainą, kuri padengia gamybos kaštus. Šįkart posėdžiaujame Lietuvoje, kur sąnaudos vienos aukščiausių, o kainos – žemiausių Europoje“, – žurnalistams teigė K. Poulsenas.
„Norime didinti problemos matomumą, todėl esame čia“, – sakė jis.
EMB pirmininko teigimu, krizės Europos pieno sektorių paveikė 2009, 2012, 2016 metais, o nuo šių metų pradžios pieno supirkimo kainoms kritus padėtis yra „labai problematiška“.
Pasak jo, šiemet padėtis rinkoje kitokia, nes pieno supirkimo kainos krenta, tačiau neauga pieno gamyba.
„Po pandemijos matėme 5–7 proc. vartojimo sumažėjimą, ypač ekologiškų, aukščiausios klasės produktų segmente. Dėl to kainos krito. Anksčiau krentant kainoms, gamyba augdavo. Šįkart to nebuvo ir tai neramina. Vadinasi, ūkininkai negamina produkcijos. Taigi, šiemet ne didesnė pasiūla mažina kainas, o mažėjantis vartojimas“, – kalbėjo K. Poulsenas.
EMB generalinė asamblėja organizuojama kas pusmetį, ji vienija 21 pieno gamintojų organizaciją iš 16 šalių.
ES pieno rinkos observatorijos duomenimis, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius išaugo daugiau kaip dešimtadaliu, ir siekė beveik 39 centus už kilogramą. Visoje ES pieno kaina rugsėjį vidutiniškai siekė kiek daugiau nei 43 centus už kilogramą.
