Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo patobulinimus Vyriausybei, o po to Seimui tikimasi pateikti dar šioje parlamento sesijoje. Iki tol pasiūlymai bus išsiųsti ūkininkų atstovams, bus laukiama jų pastabų.
Anot aplinkos viceministrės Monikos Juodvalkės, norima suvaldyti stambiųjų žemvaldžių plėtrą bei gerinti šeimos ūkininkų padėtį.
„Du svarbūs dalykai: išsaugoti ir stiprinti šeimos ūkius ir užtikrinti, kad nebūtų to perteklinio stambėjimo, kas yra nutikę“, – penktadienį po darbinio AM, ŽŪM ir ūkininkų atstovų darbinio susitikimo Eltai sakė M. Juodvalkė.
Jos teigimu, ŽŪM susitikime pasiūlė priemones griežtinti žemės įsigijimą juridiniams asmenims. Ūkininkų atstovai yra identifikavę, jog esamą 500 ha dirbamos žemės įsigijimo apribojimą nesudėtinga apeiti, nes turimos žemės plotai nesumuojami, jei valdančio dirbamą žemę juridinio asmens akcininkas nevaldo daugiau nei 25 proc. akcijų.
Dėl to esą šeimos, smulkūs ir vidutiniai ūkiai neatlaiko konkurencijos ir traukiasi.
„Pasiūlymai susiję su tuo, kaip galima reguliuoti, griežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą kiek tai susiję su juridiniais asmenimis“, – kalbėjo M. Juodvalkė.
„Mintis ta, kad per juridinius asmenis ir yra ta galimybė apeiti 500 ha ribojimą“, – teigė viceministrė.
Taip pat, akcentavo M. Juodvalkė, bus siūloma peržiūrėti valstybinės žemės nuomos taisykles ir jose leisti žemės nuomos teisę perleisti artimiems giminaičiams.
Ūkininkų atstovai: dėl įstatymo spragų susiformavo žemės nuomos ūkininkams verslo modelis
Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas po susitikimo ministerijoje sakė, jog išgirdo „konkrečias priemones“, kurios palengvintų sąlygas šeimos ūkiams „įsigyti žemę, ūkininkauti ir pasilikti kaime“.
Savo ruožtu Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius tikino, kad ministerijos imasi spręsti „dešimtmečius žemdirbių keliamą problemą“.
„Pastaruoju metu žemė pradėjo koncentruotis į pramonininkų rankas“, – Eltai po susitikimo ministerijoje teigė Z. Aleksandravičius.
„Konkuruoti eiliniams ūkininkams neįmanoma, jie neturi tiek pinigų“, – sakė ūkininkas.
Pasak V. Buivydo, dabartinis žemės įsigijimo reglamentavimas ydingas, nes žemę valdančių įmonių akcijoms parduoti nebūtina prašyti leidimo – skirtingai nei pačios žemės, kam turi pritarti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Būtent superkant iki 25 proc. kelių juridinių asmenų akcijų apeinamas 500 ha apribojimas, teigia ūkininkas.
„Juridiniai vienetai parduoda ne žemę, o akcijas. (...) Tiesiog parduodi akcijas bet kam, kam nori. Reiškia, kad tie juridiniai vienetai, kurie šiandien yra supirkę tas žemes ir turi 500 ha, jie be įstatymo galės paprasčiausiu būdu parduoti akcijas, o ne žemę. Ir taip įstatymą paprastai apeiti“, – Eltai sakė V. Buivydas.
„Iki 25 proc. nesisumuoja turimas plotas. Todėl gali turėti 10, 20, 50 įmonių iki 25 proc. akcijų ir tokiu būdu ta žemė koncentruojasi vienose rankose“, – teigė jis.
Anot V. Buivydo, Lietuvoje susiformavo „verslo modelis“, kai, pasinaudojant šia įstatymo spraga, įmones steigia ir dirbamas žemes supirkinėja investiciniai fondai. Vėliau žemė esą nuomojama ūkininkams.
„Lietuvoje teisininkai sutvarko tą visą formą, kad tos žemės įgyjamos, ir tokiu būdu ta žemės nuomojama ūkininkams. Tada ūkininkai pasidaro įkaitais, žemės nuomos kainos tampa nebekontroliuojamos“, – dėstė V. Buivydas.
„Tai yra verslo modelis. Tiesiog investuotojams yra palanki terpė investuoti kaip į nekilnojamąjį turtą į Lietuvos žemę, nes žemės vertė per pastaruosius metus (...) padidėjo 78 proc.“, – kalbėjo jaunųjų žemdirbių atstovas.
Tokia praktika, anot jo, yra nepalanki smulkiems žemdirbiams, kurie, neturėdami savo nuosavybės, negali tinkamai planuoti ilgalaikio ūkininkavimo.
Z. Aleksandravičius antrino, kad taip supirktų žemų nuomos kainos sukeltos tiek, kad „paprastiems ūkininkams jau yra neįmanoma išsinuomoti iš jų tas žemes“.
V. Buivydas taip pat akcentavo, kad pradedančiųjų ūkininkų galimybes pradėti veiklą apsunkina esama pirmenybės įsigyti žemę tvarka, nes pirmenybę turi besiribojančių sklypų savininkai.
Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovai yra sakę, jog apie 30 asmenų Lietuvoje valdo apie 0,5 mln. ha žemės ūkio paskirties plotų, o apie 10 proc. ūkininkų dirba iki 80 proc. šalies žemės.
Tvarka taisyta ir šiemet
ELTA primena, kad AM metų pradžioje siūlė žemės įsigijimo apribojimą panaikinti, tačiau vėliau ketinimo atsisakė. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kovą kalbėjo, kad ministerija nesiūlys jokių teisės aktų pakeitimų, tačiau pažadėjo stiprinti vidines tvarkas ir NŽT kontrolę.
Pasak M. Juodvalkės, šiemet ministerija atliko „minimalias įstatymo korekcijas“, kurios įsigalios nuo kitų metų.
„Buvo koreguota susijusiųjų juridinių asmenų sąvoka, taip pat buvo koreguota pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę“, – sakė viceministrė.
Be kita ko, ji pažymėjo, kad NŽT – kuri nuo šių metų pavaldi AM – ieško būdų kaip tobulinti sutikimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo procesą.
„NŽT peržiūrėdama procesą mato galimybių kaip jį optimizuoti ir kaip užtikrinti, kad sutikimas iš tikrųjų turėtų savo galiojimo laiką, kad nebūtų piktnaudžiaujama išsiimant daug sutikimų“, – tikino viceministrė.
