Savivaldybės perduotoms žemės ūkio funkcijoms vykdyti bei savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų atlyginimams KRK prašo skirti papildomus 2,5 mln. eurų.
Anot KRK pirmininko Viktoro Pranckiečio, pasiūlymą būtų galima finansuoti pajamomis iš valstybinės žemės nuomos.
„Lėšų šaltinis būtų įplaukos iš valstybinės žemės nuomininkų: už galimybes statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius ir įrenginius valstybinėje žemėje nekeičiant žemės paskirties“, – trečiadienį posėdyje sakė V. Pranckietis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra ne kartą pažymėjusi, kad suplanuotas 2024 m. biudžeto deficitas yra itin arti fiskalinės drausmės taisyklėse numatytos 3 proc. ribos, todėl kiekvieno pasiūlymo autoriai kartu privalo „vietoje vienų išlaidų pasiūlyti kitas išlaidas“.
Anot V. Pranckiečio, KRK siūlomas „tikras lėšų šaltinis“.
„Per 2023 m. 9 mėnesius į valstybės ir savivaldybių biudžetus lygiomis dalimis jau surinkta 9 mln. Per dar vieną ketvirtį bus surinkta dar gal ir 3 mln. papildomi, kitaip sakant – apie 10 mln. eurų. Todėl turime moralinę teisę, turime ir tikrą pagrindą, tikrą lėšų šaltinį“, – kalbėjo parlamentaras.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus komitete sakė, kad savivaldybėms perduotoms valstybinėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2024 m. biudžete bus skirta 2 mln. eurų.
„Siekiame, kad finansavimas nemažėtų, koks buvo pernai, tas yra užtikrinta. Didinimui kol kas galimybių Vyriausybėje nebuvo rasta“, – sakė V. Tomkus.
ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė pridūrė, jog biudžete numatyto finansavimo nepakaks, lėšų turės skirti ir savivaldybės.
KRK narys Jonas Gudauskas pažymėjo, kad savivaldybėse žemės ūkio ar melioracijos specialistų „praktiškai nebėra“, esą už esamas algas „niekas neina dirbti“.
Tuo metu savivaldybių ir ūkininkų atstovai pabrėžė, kad žemės ūkio specialistų savivaldybėse ir seniūnijose trūksta, poreikis ypač juntamas nuo šiemet pasikeitus pasėlių deklaravimui.
„Deklaravimas sudėtingėjo ir daug daugiau užtrunka. Tą daro specialistai ir už tą patį atlyginimą, koks jis yra dabar, tikrai bus sunku juos išlaikyti“, – KRK nariams teigė Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos vadovas Eugenijus Alesius.
Jis tikino, kad tik apie 5 proc. ūkininkų patys deklaruoja pasėlius – daugiausia jaunieji žemdirbiai. „Visas kitas deklaracijas deklaruoja specialistai žemės ūkio skyriuose arba seniūnijose“, – akcentavo E. Alesius.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antrino, jog daug žemės ūkio specialistų buvo atleista pernai, tad, jo teigimu, „paradoksalu, kada deklaravimas sudėtingėja, o šitie žmonės atleidžiami“.
2024 m. biudžete žemės ūkiui suplanuoti 1,27 mlrd. eurų – 1,23 mlrd. eurų ministerijai ir 37,7 mln. eurų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Lyginant su šiemet, ŽŪM skiriama 195 mln. daugiau, VMVT finansavimas mažėja 1,7 mln. eurų.
80,3 proc. ŽŪM lėšų sudarys Europos Sąjungos lėšos, 10,7 proc. – valstybės biudžeto, 8,7 proc. – bendrojo finansavimo lėšos.
587 mln. eurų ŽŪM biudžeto bus skirtos tiesioginėms išmokoms, Kaimo plėtros programos ir žemės ūkio strateginio plano 2023–2027 m. vykdymui numatyta 480 mln. eurų, kitoms priemonėms – 122 mln. eurų.
„Bendras finansavimas didėja, į daugelį mūsų pateiktų poreikių atsižvelgta. Tačiau biudžetas visuomet turbūt yra kompromisinis ir visi poreikiai dažniausiai nebūna patenkinti. Tad tam tikrų nepatenkintų poreikių vis dar liko“, – teigė V. Tomkus.
2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys beveik 40 proc.
Biudžeto projektui papildomas KRK trečiadienio posėdyje pritarė.
