Griežtesni reikalavimai ūkiams
Vilniaus paukštynas yra pirmasis vištienos gamintojas, sertifikuotas pagal NKP sistemą ir turintis teisę savo produktus žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“. Paklaustas, pagal kokius reikalavimus auginami paukščiai, kai jų produktai ženklinami šiuo ženklu, bendrovės Paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius sako, kad visi paukščiai yra auginami pagal Europos Sąjungos nustatytus kriterijus, tačiau tam, kad Lietuvoje vartotojas gautų aukštesnės kokybės produktą, įvedami papildomi kriterijai.
„Kalbame apie aukštesnio lygio gyvūnų gerovę, mėsos kokybę ir kiekviename gamybos etape, pradedant nuo paukščių auginimo, mus kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir audituoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Vienas esminių reikalavimų – kad produktų gamybai naudojami paukščiai būtų užauginti be antibiotikų. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpį paukščiai nė karto nesirgo ir nebuvo gydyti šiais vaistais. O kad tai pasiektume, daug ir sunkiai dirbame. Mėsiniai viščiukai auginami laisvi ant kraiko, lesinami subalansuotu lesalu ir užtikrinamos kuo geresnės paukščių laikymo sąlygos. Dėl paukščių natūraliai stipresnio imuniteto ir atsakingo auginimo jie išauga sveiki ir jų nereikia gydyti antibiotikais“, – pažymi bendrovės atstovas.
Reikalavimai, keliami ūkiams, kurių produktai sertifikuojami pagal NKP sistemą ir žymimi ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, yra numatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintose Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse. Tarp paukštienai keliamų reikalavimų, be to, kad turi būti pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių, yra ir gamybos atsekamumo užtikrinimas: nuo į ūkį atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų iki pagamintų galutinių produktų bei šiems produktams gaminti panaudotų žaliavų. Be to, pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo įprastinei gamybai auginamų paukščių bei turi būti užtikrinamos tam tikros auginimo sąlygos.
Kokybės skirtumus pastebi ir pirkėjai
Ukmergėje gyvenanti Marija Adomaitienė dalijasi, kad nuėjusi į prekybos centrą visada atkreipianti dėmesį į paukštienos, kurią perka, kokybę. Moteriai rūpi, kokiomis sąlygomis buvo augintas paukštis, iš kurio pagamintas produktas, nes tai, pasak jos, atsiliepia ir kokybei, ir skoniui.
„Man labai svarbu, kad paukščiai būtų auginami kuo natūraliau ir be antibiotikų. Ne kartą žiniasklaidoje skaičiau, kad visuotinis žmonių atsparumas antibiotikams didėja. Kai reikia pagyti nuo kokios ligos, gydytojas išrašo antibiotikų, bet jie nebeveikia taip efektyviai, kaip anksčiau, nes į žmogaus organizmą per maistą patenka jiems atsparių bakterijų. Baiminuosi, kad ateityje išvis neturėsime kuo gydytis“, – nuogąstauja ukmergiškė.
Moteris įsitikinusi, kad jei višta yra maitinama visaverčiu lesalu, jos mėsa yra gardesnė ir sotesnė.
„Jei atsirado ženklinimas, kuris pripažįstamas oficialių institucijų, išsirinkti bus dar lengviau, o ir pasitikėjimo daugiau. Tikrai manau, kad kartais gamintojai sugalvoja savo ženklus ir bando įtikinti, kad jie kažką reiškia, man daug svarbiau yra oficialių institucijų patvirtinti ženklai, nes tuomet žinai, kad yra taip, kaip skelbiama. Gamintojai būna prižiūrimi, kad laikytųsi numatytų aukštesnių reikalavimų“, – sako M.Adomaitienė ir priduria, kad visuomet pirmenybę teikia lietuviškai vištienai, nes ne kartą žiniasklaidoje teko skaityti, kad atvežtinėje lenkiškoje gana dažnai randama salmonelių.
Griežtesni kokybės reikalavimai
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad rinkoje esanti lietuviška vištiena atitinka aukštus, Skandinavijos lygio standartus, o pagal NKP sistemą auginamiems paukščiams ir iš jų mėsos gaminamiems produktams, kurie žymimi ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, taikomi dar aukštesni kokybės reikalavimai. Pavyzdžiui, Lietuvoje visi salmonelės tipai yra laikomi žalingais, tačiau taip nėra kaimyninėje Lenkijoje, kuri užaugina daugiausia vištienos visoje Europos Sąjungoje.
„Lenkija visoje Europoje žinoma kaip mažos kainos lyderė, tačiau jų mėsa savo kokybe negarsėja. Kodėl? Viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad Lietuvoje gamintojas paprastai atsako už visus etapus, pradedant paukščių auginimu, baigiant produkcijos gamyba, o kaimyninėje Lenkijoje gausu įmonių, kurios mėsą perdirba, tačiau pačios paukščių neaugina, todėl neužtikrinama produkcijos kokybės atsekamumo grandinė. Aišku, už žemų kainų slepiasi ir prastesnės mėsos apdorojimo, ir paukščių auginimo sąlygos“, – sako G.Kauzonas.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
