„Parašėme bendrą kreipimąsi į partijas ir į asmenis, kurie rengs 2024 m. prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimų programas. Tikslas yra susirinkti prieš metus tam, kad po metų, kada bus parengtos programos ir bus išrinkta nauja valdžia ir Lietuvoje, ir Europoje, į jas būtų įtraukti tie lūkesčiai“, – spaudos konferencijoje po Seime vykusios Kaimo sueigos penktadienį sakė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Kreipėmės į visas partijas“, – tikino jis.
Politiko teigimu, žemdirbių iniciatyva norima „vieną kartą susitarti“, kad žemės ūkis „nėra priešas gamtai, kad jis draugas, kuris turi daugiausia įtakos, pamaitina visą pasaulį“.
„Maistas yra strateginė prekė“, – teigė V. Pranckietis.
Pasak parlamentaro, bendrą ūkininkų deklaraciją sudaro 74 punktai, parengti reziumavus įvairių žemdirbių organizacijų, KRK, kelių politinių partijų pasiūlymus.
„Tie pasiūlymai buvo visi integruoti pritariant visoms atstovaujančioms organizacijoms“, – sakė V. Pranckietis.
Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas konferencijoje sakė, jog dokumente reikalaujama, kad žemės ūkis „būtų pripažintas strategine šaka“.
„Galime turėti tankų, raketų, bet vien tai negarantuos nacionalinio saugumo. Neduokime žmonėms pavalgyti keletą dienų ir visos gynybos priemonės bus bevertės. Todėl maistas yra ginklas nr. 1“, – žurnalistams sakė I. Hofmanas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius antrino, kad ūkininkai siekia, jog valstybės strateginiu tikslu būtų pripažintas „apsirūpinimas iš vietinės žaliavos pagamintu maistu“.
Taip pat, anot I. Hofmano, dokumente „įtvirtintos nuostatos, kurios leistų vystyti pažangų, tvarų žemės ūkį išsaugant konkurencingą aplinką“.
„Klimato kaitos mažinimo turi būti siekiama nedarant žalos žemės ūkiui“, – teigė I. Hofmanas.
Dar dokumente pabrėžiama būtinybė mažinti atskirtį tarp miesto ir kaimo, kadangi, ūkininkų atstovo teigimu, kaimo žmonės „turi blogesnę gyvenamąją aplinką, infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą“, raginama užtikrinti Žemės įsigijimo įstatymo efektyvumą, skirti tinkamą dėmesį melioracijai.
V. Pranckiečio teigimu, bendra deklaracija ūkininkai taip pat prašo užtikrinti Europos Sąjungos dokumentų viršenybę ir kad Bendrijoje „būtų atstovaujama ne asmeninė kažkurio pareigūno, o suformuota bendra nuomonė“. Dokumente esą siūloma svarstyti dirvožemį, sensorinį paveldą, medžioklę reglamentuojančių įstatymų pakeitimus.
„Kalbant apie kaimo bendruomenes – apie finansavimą, projektų tikslingumą, kad būtų panaudojamos lėšos labai tikslingai, bendruomenių interesams lemti. (...) Atskirai išskirtas gyvulininkystės sektorius, siūloma priimti nacionalinę 2024–2030 metų plėtros programą“, – kitus punktus vardijo V. Pranckietis, dar pridūręs, kad ūkininkai ragins užtikrinti teises į nuosavybę į saugomose teritorijose.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus kalbėjo, kad kaimo ir žemdirbių bendruomenei reikia bendros strategijos su politikais, kad ateinančioje rinkiminėje kampanijoje visos politinės jėgos įsipareigotų spręsti žemės pardavimo, tinkamo pragyvenimo lygio ir kitus žemės ūkio ateičiai svarbius klausimus.
Pasak jo, jau dabar yra būtina spręsti įsisenėjusias kaimiškų vietovių problemas.
„Žemės ūkis, kaimas, turi matyti perspektyvą. Reikia ne ateityje, o jau šiandien kalbėti apie problemų sprendimus, kad kaimas išliktų, kad miesteliai išliktų. Apie švietimo klausimus, sveikatą, kaimo žmonių užimtumą, ne tik žemės ūkyje“, – teigė A. Svitojus.
R. Juknevičius savo ruožtu teigė, kad ūkininkai prašo stabilios žemės ūkio politikos.
„Daug kartų esame įsitikinę, kad netgi esant tai pačiai Vyriausybei, bet keičiantis ministrams, radikaliai keičiasi ir žemės ūkio politika. Mums tiesiog reikia žinoti, į kurią pusę mes einame“, – akcentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Žemdirbiai ir parlamentarai penktadienį vykusioje Kaimo sueigoje aptarė Lietuvos kaimo ir žemės ūkio perspektyvą po 2024 metų.
Kitąmet vyks Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
