Žemaitijos ekoūkiai susibūrė į kooperatyvą
Telšių rajone, Upynos seniūnijoje, Dirvonėnų kaime kartu su vyru ūkininkaujanti buvusi mokytoja Audronė Čegienė kooperatyvui „EKO Žemaitija“ tiekia ekologišką pieną. Šeimos svajonė plėtoti savą pienininkystės ūkį gimė Vokietijoje, kai pora, dar būdami jaunuoliai, ten dirbo.
Trisdešimties karvių bandą auginantys sutuoktiniai valdo 80 ha žemės. „Savo ganyklų netręšiame, gyvuliams neduodame premiksų ir kitų sintetinių papildų. Taip užtikriname kuo geresnę savo produkcijos kokybę“, – kalba A.Čegienė.
Moteris su sutuoktiniu ūkį pradėjo plėtoti turėdami vos penkias karves. „Vyras paveldėjo savo mamos namus ir nusprendė, kad tai puiki vieta ekologiniam ūkiui kurti“, – veiklos pradžią gerai prisimena pašnekovė.
Per keletą metų Čegių ūkis stipriai išaugo – jie įsigijo seną kolūkio fermą, kurią modernizuoja, nusipirko technikos – kombainą, šienapjovę, melžimo aikštelę. Seniau melždavo rankomis – dabar gerokai lengviau. Audronė, baigusi darbą mokykloje, pasirinko tik ūkininkės kelią, o vyras dirba Telšių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pamainos vadu, dukra studijuoja agronomiją, sūnus – gimnazistas.
Karvės ganomos aplink sodybą, kita dirbdama žemė ir pievos – tolėliau. „Nuo 2016 metų bendradarbiaujame su kooperatyvu „EKO Žemaitija“, kuris palaiko ne tik didesnius, bet ir smulkius ir vidutinius ūkininkus“, – pasakoja ūkininkė.
Vargina reikalavimai ekoūkiams
Pusę savo gyvenimo pašventęs pienininkystės ūkiui Albinas Slavinskis šiuo metu Rainiuose turi 40 karvių bandą, dirba 110 hektarų žemės, iš jų 87 – nuosavos. Vyras šiuo metu ūkininkauja padedamas kelių samdomų darbuotojų – melžėjų ir šėriko.
„Ekologija – mano genuose. Aš jau prieš daugelį metų, kolūkyje dirbdamas inžinieriumi, sakydavau, kad ganyklų nereikia taip stipriai tręšti, juokaudavome, kad varlės nuo nuodų neatsimerkia, o tokių net gandrai nelesa“, – atsakingą požiūrį dėsto patyręs ūkininkas.
Po kolūkių griūties vyras nusprendė įsigyti fermą iš pajų turėtojų. „Ryžausi nupirkti avarinės būklės pastatą ir vystyti savo ūkį – pradėjau nuo penkių karvių. Jos buvo laikomos palaidos, ganydavosi, kur patinka. Pasinaudojęs ES direktyvomis, modernizavau karvidę. Šiuo metu ferma pritaikyta ne tik gyvuliams, bet ir patogi čia dirbantiems žmonėms. Takai, gulyklos, melžyklos – viskas taip, kad būtų kuo geriau žmogui ir nekenksminga gyvuliui. Šiuo metu daugiausiai rūpesčių kelia valstybės požiūris į ekologinius ūkius – prikurta galybė bereikalingų reikalavimų. Dažnai visa tai neatitinka realybės. Dėl šios priežasties ne tik Telšių rajone, bet ir visoje Lietuvoje nyksta ekologiniai pienininkystės ūkiai. Išlikti galime susibūrę į kooperatyvą – taip galutinis vartotojas gauna galimybę maitintis sveikiau“, – savo kasdienybe dalinasi A.Slavinskis.
Ūkininkas aiškina, kad galutinis vartotojas dažnai nesuvokia, kodėl ekologiškas produktas yra brangesnis. „Tarkime, niekas negalvoja apie įdedamą darbą. Pagalvokime, kad ir apie sėją pavasarį – sukultivavus turime palaukti, kol piktžolės prasikals, tada vėl iš naujo tai daryti, kad derlius būtų geras“, – atskleidžia A.Slavinskis.
Be savo pagalbininkės žmonos likęs ūkininkas vis tiek nepraranda entuziazmo – nori pakeisti 1968 m. statytos fermos asbestinį stogą, kuris bet kada nuo sniego gali įlūžti.
Metai ekologiškam verslui – ne riba
Ilgametė ūkininkė Aldona Čiuteikienė tik šešiasdešimties baigė Žemės ūkio universitetą, o dabar sulaukusi septyniasdešimt ketverių antrą kartą užregistravo ekoūkį.
„2003 metais Telšių savivaldybės Kaimo plėtros skyriuje susitikome penki ekoidėjų ieškantys ūkininkai, įkūrėme Ekologinio ūkininkavimo draugiją, kartu mokėmės, vykdavome į seminarus užsienyje, kol po trejų metų įsteigėme kooperatyvą „Eko Žemaitija“. Kas antrą dieną į perdirbimo įmonę veždavome po tris tonas ekologiško pieno“, – veiklos istoriją prisimena A.Čiuteikienė.
Pirmąjį moters sukurtą ekoūkį dabar valdo sūnus, auginantis 40 melžiamų karvių ir pieną taip pat tiekiantis kooperatyvui „Eko Žemaitija“.
Perleidusi pienininkystės ūkį į patikimas rankas, šiuo metu moteris užsiima daržininkyste ir neseniai nusipirko keletą karvių.
„Susivieniję į kooperatyvą, galime kur kas daugiau nei pavieniui, o galutinis rezultatas – gerą kokybę laimi vartotojas. Šiandien ekoproduktų gamybos verslas jau įsitvirtinęs rinkoje – visa Lietuva aprūpinama kooperatyvo gaminiais. Jais prekiaujama didžiųjų miestų prekybos centruose ir pristatoma pagal užsakymus“, – džiaugiasi A.Čiuteikienė.
Viešinimo projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
