Siekiate įsigyti aukščiausios kokybės vištienos ir kiaušinių – atkreipkite dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis laikomi paukščiai

„Siekiame užtikrinti kuo geresnes sąlygas paukščiams augti ir natūraliai stiprinti jų imuninę sistemą bei tuo pačiu gerinti jų sveikatingumą. Skiriame didelį dėmesį pačių paukštidžių priežiūrai, investuojame į jų atnaujinimą, kruopščiai atrenkame lesalo sudedamąsias dalis, į kuriuos dedami grūdai atkeliauja iš Lietuvos ūkių, taip pat tiek nuosavoje, tiek ir tarptautinėse laboratorijose atliekame įvairiausius tyrimus, kurie leidžia mums įvertinti, kurioje vietoje galime siekti dar geresnių rezultatų“, – apie sąlygas, kuriomis auginami paukščiai, laikantis Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos reikalavimų, – pasakoja AB „Vilniaus paukštyno“ Paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius.

NKP sistemos reikalavimai, keliami ūkiams, yra numatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351 patvirtintose Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse. Pagal šią sistemą sertifikuoti produktai žymimi ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“.

Vienas svarbiausių reikalavimų, keliamų paukštienai – paukščiai turi būti užauginti be antibiotikų. Tai reiškia, kad visą auginimo laikotarpį turi būti užtikrintas paukščių sveikatingumas – dėl suteikiamų sąlygų ir natūraliai stiprinamo paukščių imuniteto jie neserga ir nėra gydomi antibiotikais.

Taip pat pagal NKP sistemą auginami paukščiai turi būti laikomi atskirose paukštidėse nuo įprastinei gamybai auginamų paukščių bei turi būti užtikrinamos tam tikros auginimo sąlygos. Paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus, ir (arba) dirbtinis apšvietimas, sudarant sąlygas paukščiams pailsėti be dirbtinio apšvietimo; lesalas turi būti kuo natūralesnis, didžiąją jo dalį turi sudaryti Lietuvos laukuose užauginti grūdai. Lesale grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 65 proc. lesalo formulės ir ne daugiau kaip 15 proc. šalutinių grūdų produktų. Riebalų kiekis lesalų sudėtyje negali viršyti 6 proc.; draudžiama lesalų gamybai naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus pieną ir jo produktus, kiaušinius ir jų gaminius.

UAB „Vievio paukščiai“ bei UAB „Vilkyčių paukštynas“ vadovas Mindaugas Antanaitis taip pat vardija reikalavimus, kaip turi būti auginami paukščiai, jei jų dedamus kiaušinius norima ženklinti „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu: „Pirmiausia, vienam paukščiui skiriama daugiau ploto fermoje, tad atsiranda daugiau vietos judėjimui, paukštis, gali pasikapstyti po kraiką. Taip užtikrinama natūrali jo elgsena. Tai svarbu paties gyvūno gerovei. Taip pat stengiamasi stiprinti paukščių imuninę sistemą, kad jie nesirgtų ir apskritai nereikėtų jų gydyti antibiotikais. Reglamentais numatytas minimalus poilsio laikas, leidžiantis gyvūnui pailsėti, bei daugelis kitų priemonių, kurios garantuoja produkto kokybę.“

Paklaustas, kaip pasikeičia sąlygos paukščiui, jei jis auginamas pagal ekologiniam ūkiui taikomus reikalavimus, kiaušinius gaminantis ekologinio ūkio savininkas Arūnas Ševelis sako, kad keičiasi paukščių laikymo būdas ir vardija reikalavimus: „Vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų ūkiams, kurių vištų kiaušiniai ženklinami ekologiniu ženklu, yra toks, kad paukštis turi gyventi diendaržyje (aptvare lauke prie tvarto gyvuliams pasivaikščioti bei laikyti) ir vienam paukščiui tenka skirti 4 m2 ploto diendaržio. Kitas, vienas svarbiausių reikalavimų – pašarai turi būti ekologiški. Trečiasis – paukščiai turi turėti galimybę laisvai judėti paukštidėje, 1 m2 skiriant ne daugiau nei 6 paukščiams. Be to, turi būti įrengti išėjimai į lauką, paukščiai negali būti laikomi narvuose.“

Norintiems atitikti NKP sistemos reikalavimus paukščių augintojams kyla papildomų iššūkių. AB „Vilniaus paukštyno“ atstovas S.Petkevičius sako, kad sustiprėja ūkių kokybės kontrolė, dėl to padidėja ūkininkų kaštai: „Mūsų bendrovė atsako už gamybos grandinę nuo lauko iki stalo, kuri apima ir tėvinių pulkų auginimą, ir kiaušinių inkubavimą, tai yra, vienadienių viščiukų perinimą. Kiekviename žingsnyje, siekdami užtikrinti aukščiausią kokybę, investuojame į griežtesnę biosaugą, paukščių sveikatingumą ir geresnes jų augimo sąlygas“, – pažymi paukščių auginimo ekspertas.

S.Petkevičius priduria, kad nors tai kainuoja brangiau, bet, kadangi patys vartoja tą pačią produkciją, ja tiki. „Man, kaip dviejų vaikų tėvui, kuris rūpinasi, kad mano vaikai gautų sveikatai palankesnę produkciją ir būtų sveikesni, tai yra itin svarbu. Tai – žingsnis į tvaresnę ateitį. Anksčiau pasaulis ėjo link to, kad padarytų kuo daugiau už kuo mažesnę kainą ir dėl to nukentėdavo gyvūnų gerovė, gamta, aplinka, padidėdavo tarša. Su „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklinimu mes užtikriname tvaresnį ūkininkavimą“, – sako pašnekovas.

Vienas didžiausių iššūkių kiaušinių gamintojams, laikant vištas ekologiniame ūkyje, pasak ūkininko A.Ševelio – plėšrieji paukščiai ir gyvūnai: lapės, kiaunės, šeškai. Kaip teigia ūkininkas, jie atneša didelių nuostolių.

„Saugome savo paukščius įvairiais būdais: iškamšomis, aitvarais, mirksinčiomis lempomis, tvirtiname virš diendaržio virves, bet kiekvienas jų veiksmingas tol, kol plėšrūnai prie jo pripranta. Viena iš apsaugų, kuri galėtų būti – leidimas šuniui būti kartu su paukščiais aptvare, bet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kai į ją kreipiausi, tam kategoriškai nepritarė, nors tokia praktika taikoma Austrijoje, Vokietijoje, Australijoje ir kitose šalyse. Mūsų Veterinarijos tarnybos darbuotojai, atsakingi už ekologinių dedeklių ūkių kontrolę, – labai stropūs, uolūs ir griežti, o įstatymai geri ir saugūs, jų laikymasis reikalauja pastangų, tačiau dėl to mūsų produkcija vertinama kaip itin kokybiška“, – pasakoja ūkininkas.