Savo ūkį Pagėgių rajone Viktor Bergner registravo 2002-aisiais, o ekologiškai ūkininkauti pradėjo dar po penkerių metų. Šiuo metu 80 hektarų plote ūkininkas augina kviečius, grikius, rapsą, pluoštines kanapes sėklai. Atsižvelgiant į sėjomainą – ankštines kultūras (žirnius arba pupas), lubinus. Į klausimą, kas paskatino ūkininkauti ekologiškai, V. Bergner atsako labai atvirai – tokį sprendimą priėmęs po savotiško sukrėtimo.
„Ūkininkauti pradėjau prieš daugiau nei 20 metų. Kaip dabar pamenu, ruošiausi purkšti rapsus nuo kenkėjų ir juos naikinančio cheminio preparato instrukcijoje atsitiktinai perskaičiau įspėjamąją frazę, kad šis produktas gali sukelti vėžį. Kadangi jaunystėje teko nemažai važinėti po Europą – Vokietijoje, Austrijoje prekiavau žemės ūkio technika ir daug bendravau su vietos ūkininkais, apie daug ką atvirai pasikalbėdavome – man ir iš karto prieš akis iškilo matytas vaizdas: sutikti vyresnio amžiaus ūkininkai, kuriems buvo diagnozuotos onkologinės ligos. Supratau, kad aš pats nenoriu tokios baigties. Tad nusprendžiau ūkininkauti kitaip“, – pasakoja V.Bergner.
Tuo tarpu Anykščių rajone nuo 2007 metų ekologiškai ūkininkaujanti Vijolė Beleškaitė-Aleknavičienė tvirtina, kad ekologinės žemdirbystės keliu ją pasukti paskatino noras gyventi švarioje ir neteršiamoje aplinkoje – juk kaip liaudyje sakoma negali spjaudyti į šulinį, o po to iš jo gerti. Be to, pirmąsias žinias apie ekologišką ūkininkavimą ji gavo iš kaimyninio ūkio ūkininko, kuris, jau būdamas garbaus amžiaus, perleido savo ekologinius laukus kartu su įsipareigojimais. Šiuo metu ekologiškai dirbamos žemės plotas apie 250 hektarų, kuriuose moteris augina rugius, kviečius, grikius, avižas, atsižvelgiant į sėjomainą, įvairias ankštines kultūras – vikius, dobilus.
Imami žemės, pasėlių mėginiai
Kaip teigia abu ūkininkai, ekologiškomis laikomos tik tos grūdinės kultūros, kurios auginamos laikantis visų Europos Sąjungos ir nacionalinių ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Norint gauti ekologiško produkto patvirtinamąjį dokumentą, būtina atitikti reikalavimus nuo lauko iki galutinio vartotojo, ką įvertina nepriklausoma kontrolės įstaiga, šiuo atveju „Ekoagros“.
Visa V.Bergner ir V.Beleškaitės-Aleknavičienės ūkyje užauginta produkcija yra ženklinama Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu – iš baltų žvaigždučių suformuotu medžio lapu žaliame fone. „Žalias lapas garantuoja, kad mūsų grūdai yra tikrai ekologiški, kad tai anaiptol ne koks nors rinkodaros triukas. Šis simbolis yra bendras visoje Europoje ir vartotojui padeda nesusipainioti maisto gaminių ženklinime“, – tvirtina abu pašnekovai.
Ekologinių ūkių priežiūra, anot V.Bergner ir V.Beleškaitės-Aleknavičienės, yra labai griežta ir vyksta visus metus: „Ekoagros“ tikrintojai gali bet kada atvykti tiek iš anksto apie tai įspėję, tiek apie būsimą savo vizitą nieko nepranešę. Atvažiavę tikrintojai paima žemės, pasėlių mėginių (pastarieji tiriami akredituotose Europos laboratorijose), taip pat įvertina, kaip šie sandėliuojami ir pan. Be jokios abejonės, visada labai akylai yra tikrinama ir ūkio dokumentacija, kokia sėkla, iš kur ir kada pirkta, atidžiai studijuojami ūkininkų veiklos žurnalai: kada pasėta, kada tręšta, kaip saugotasi nuo kenkėjų, kada derlius nuimtas, kada ir kam jis parduotas.
Sėjos laikas reguliuojamas pagal... kenkėjus ir piktžoles?
Reikalavimų, anot V. Bergner, norint grūdus auginti ekologiškai, yra ne vienas. „Labai svarbu sėklos. Jos negali būti genetiškai modifikuotos, taip pat apdorotos kokia nors chemija (liaudiškai kalbant, beicuotos). Ekologiškų grūdų sėklų pasiūla Lietuvoje yra (kai kurie ūkininkai įvairias grūdines kultūras augina tik sėklai), tačiau kartais pasitaiko atvejų, kai norimos sėklos visiems neužtenka. Norint sėjai naudoti neekologišką sėklą, būtina „Ekoagros“ prašyti leidimo tai daryti bei argumentuotai pagrįsti, kodėl“, – teigia V.Bergner.
Pašnekovo teigimu, ekologinis ūkininkavimas, nors ir sudėtingesnis nei įprastas, visgi labai įdomus ir unikalus. Privalu pažinti gamtą, suprasti joje vykstančius procesus ir pagal juos planuoti savo veiklą, kad ūkis kuo mažiau nukentėtų. „Mes, ūkininkai, tarpusavyje kartais juokaujame, kad tai, kas švaru, saugu, kas neapdorota chemijos, patinka ne tik žmogui, bet ir stirnai, vabalui. Tad, pavyzdžiui, norėdami pasėlius apsaugoti nuo kenkėjų, kartais reguliuojame net sėjos laiką. Kenkėjus galime naikinti tik sertifikuotais biologiniais preparatais. Ekologiškiems grūdams užauginti negalime naudoti jokių pesticidų ar kitų cheminių preparatų. Negalime naudoti ir sintetinių trąšų, tik – natūralias: mėšlą, kompostą ir pan. Labai svarbu atminti, jog sintetinės trąšos tręšia augalą, kad šis augtų didesnis, duotų gausesnį derlių. Tuo tarpu, ūkininkaujant ekologiškai, privalu tręšti ne augalus, o žemę, kad ji būtų derlinga, naši. Ekologinei žemdirbystei būtina ir sėjomaina arba, paprasčiau kalbant, laukuose periodiškai keičiamos auginamos kultūros. Kodėl? Nes tai leidžia dirvožemiui „pailsėti“, išlikti sveikam ir derlingam“, – pasakoja V. Bergner ir priduria, kad dirva, norint apsisaugoti nuo piktžolių, privalo būti atitinkamai dirbama. Pavyzdžiui prieš sėją žemė kartais net papildomai išdirbama, kad būtų dirbtinai sukeltas piktžolių dygimas ir jas būtų galima sunaikinti. Grūdams išdygus, nuo piktžolių jie saugomi mechaninėmis priemonėmis, naudojant įvairias akėčias, kaupiklius ir pan.
Į klausimą, ar skiriasi ekologiškų maistinių ir pašarinių grūdų auginimas, ūkininkas purto galvą. „Reikalavimai – absoliučiai tie patys. Tačiau tam, kad grūdai būtų priskirti maistinių kategorijai, jie turi atitikti daugiau aukštesnių parametrų. Tarkime, jei grūdai bus perdžiūvę arba, sakykime, per drėgni, jie bus tinkami tik pašarui. Taip pat turi būti geras jų saikas, kritimas. Aišku, kai kurios grūdų veislės yra skirtos tik pašarui, tačiau ekologinio ūkininkavimo principai tiek maistiniams, tiek pašariniams grūdams išlieka vienodi“, – tvirtina pašnekovas.
V.Beleškaitė-Aleknavičienė priduria, kad maistiniams grūdams taikomi aukštesni parametrai reiškia, jog ekologiniuose grūduose neturi būti toksinių medžiagų – ne tik trąšų ar chemikalų likučių, bet ir natūraliai susidarančių pavojingų organinių toksinių teršalų mikotoksinų, kurie yra mikroskopinių grybų apykaitos produktai (kitaip tariant, įvairūs pelėsiai).
Didžioji dalis grūdų – eksportuojama į Europą
Didžioji dalis V.Bergner ir V.Beleškaitės-Aleknavičienės užaugintų grūdų yra eksportuojama į įvairias Europos šalis. „Labai svarbu, kad ekologiškai užauginti grūdai ir perdirbami būtų ekologiškai. Jei malūnas nėra sertifikuotas, kaip ekologinis, galutinis produktas nebus ekologiškas. Tokiu atveju ant kruopų ar miltų pakuotės gali būti užrašyta tik tiek, kad gaminys – iš ekologiškai užaugintų grūdų, tačiau nesertifikuoti perdirbėjai tokios informacijos neteikia, o ekologišką žaliavą perka kaip įprastinę ir maišo kartu su chemizuota“, – pastebi V.Beleškaitė-Aleknavičienė.
Kur Lietuvoje galima įsigyti ūkininkų produkcijos? Abu ūkiai priklauso ekologinių ūkių kooperatyvui BIO LEUA, tad, pavyzdžiui, grikių kruopų galima nusipirkti kooperatyvo įkurtoje parduotuvėje „Rupūs miltai“, esančioje Kaune, o taip pat elektroninėje parduotuvėje www.rupus.lt.
Kaip pastebi V.Bergner, ekologinių grūdų ir iš jų pagamintų produktų paklausa paskutiniuoju metu vis auga. Žmonės darosi sąmoningesni, ieško natūralesnių, sveikesnių gaminių. „Svarbu paminėti ir tai, kad ekologiškų produktų ieškoti skatina ir vis dažnėjančios alergijos – daugybė žmonių patiria įvairių reakcijų į vienas ar kitas medžiagas. Suprantama, kad Premium segmentui priklausantis maistas turi savo kainą, nes jo gamyba grįsta tik tvariu ir natūraliu ūkininkavimu, kuris yra brangesnis nei įprastas“, – pastebi V.Bergner.
Be abejo, grūdų rinka yra nuolat kintanti, jai įtakos turi daugybė ekonominių ir globalių veiksnių. Pavyzdžiui, dėl praėjusiais metais Ukrainoje kilusio karo, dėl ją lydėjusios pasaulinės energetinės krizės 2022 metų vasarą vyravo labai dideli grūdų supirkimo kainų pokyčiai. Stabilumo nepadaugėjo ir šiemet – kilo nemenkų iššūkių grūdų eksporto srityje.
Projekto rėmėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
