Jų kokybė taip pat labai panaši į pernykštę, tačiau nusileidžia buvusiai prieš 3–5 metus, teigiama pranešime. Įtakos tam turi ir oro sąlygos, ir sumažėję trąšų bei augalų priežiūros priemonių kiekiai.
Didžiausią jų dalį sudaro kviečiai – apie 4,5 mln. tonų, rapsai – 850 tūkst. tonų, miežiai – 650 tūkst. tonų, kvietrugių, avižų, žirnių ir pupų – visų maždaug po 200 tūkst. tonų, rugiai – 75 tūkst. tonų.
Pradėję javus kulti, ūkininkai tik pažvelgę jau galėjo džiaugtis gražiais, dideliais kviečių grūdais. Kad grūdai iš tiesų geri, liudija ir saiko skaičius – 78–80 kg/hl (palyginimui pernai – 74–75 kg/hl). Pasak asociacijos, kiek nuvylė kiti duomenys – grūduose baltymų kiekis siekė 11–12,5 proc., ir tokia buvo didžioji dalis – apie 80 proc. kviečių.
Užtat rapsų kokybė šiais metais, asociacijos teigimu, iš tiesų džiugina, aliejaus procentas juose 2–3 proc. aukštesnis nei tradiciškai įprasta. Rapsų augintojų pajamos šiemet padidėjo dėl mokamų kokybės priedų – jis buvo apie 15 eurų/t didesnis nei pernai.
Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau buvo parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiemetinio javų derliaus, tradiciškai planuojama eksportuoti apie 5 mln. tonų grūdų.
Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl kainų nuleidusi kokybės kortelę ir dabar perkanti žemesnės klasės kviečius, tad konkurentų ir čia netrūksta. Dėl antros pagal dydį importo rinkos Ispanijoje tenka aktyviai konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos grūdų pardavėjais pašarinių kultūrų segmente.
