Informuoja ir skatina veikti
Lietuvos Respublikos Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo išvardyti veiksmai, kurie draudžiami, ir kuriuos pažeidus gresia ne tik įspėjimas, bet ir solidžios baudos.
Kaip laikosi šio įstatymo kontroliuoja VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (Agentūra), o didelę rinkos galią turinčias mažmeninės prakybos įmones – Konkurencijos taryba.
Agentūra nuotoliniu būdu organizuoja informacinius seminarus, mokymus, dalis jų skirti skirtingiems sektoriams: pieno, grūdų, verslo naujokams, gyvulininkystės sektoriaus atstovams, mat jos misija – pirmiausia žemės ūkio produkcijos pirkėjų ir tiekėjų konsultacijos, prevencija, tačiau prireikus nesąžiningos prekybos veiksmai ne tik stabdomi, bet ir skiriamos baudos.
Įstatymas galioja tiekėjams, kurių praėjusių metų apyvarta neviršija 350 mln. Eur, o pirkėjų – didesnė kaip 350 mln. Eur. Šio Įstatymo reguliavimas netaikomas žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ar pirkėjų sutartims su vartotojais bei kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar mažųjų bendrijų ir jų narių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartims.
Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – vėluojama atsiskaityti už pirktą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, t. y. praleidžiamas įstatyme numatytas 30 kalendorinių dienų terminas, per kurį privalo atsiskaityti už perkamą produkciją. Pasitaiko sutartyse įtvirtinamas atsiskaitymo terminas, „kai parduos žemės ūkio produkciją galutiniam vartotojui“. Iš tiesų, šios apmokėjimo sąlygos neatitinka įstatymo.
Susidūrę su nesąžiningais veiksmais arba norėdami pranešti Agentūrai apie įvykusį galimą įstatymo pažeidimą, gali kreipkitės el. paštu pranesk@litfood.lt arba telefonu el. +370 631 03555. Konsultacijos teikiamos internetu ir telefonu +370 52 649035.
Pageidaujant užtikrinamas pranešėjo anonimiškumas bei teikiamos informacijos konfidencialumas.
Nors Agentūros Lietuvoje vykdoma veikla – palyginti nauja, neseniai, įvertinusi 45 priežiūros institucijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad didžiausią pažangą per pastaruosius metus padarė būtent VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
Pataria atidžiai skaityti sutartis
Pieno supirkimo rinkoje dažnai nustatomas nesąžiningas veiksmas – vienašališkas sutarties sąlygų keitimas, kuomet pirkėjas be įspėjimo, nesilaikydamas sutartyse nustatytų sąlygų, pasilieka sau teisę keisti, taisyti ar pildyti pasiūlymų sąlygas.
Dėl dažniausiai pasitaikančių žemės ūkio ir maisto produktų prekybos praktikų labiausiai nukenčia smulkieji ūkininkai, kurie retai atitinka jų produkciją perkančių partnerių derybines galias, tą patvirtina ir Agentūros specialistų atliktos patikros.
Patikrų metu ūkininkams akcentuojama, kad sutartys (ar jos priedai) gali būti keičiami, pildomi tik susitarus abiem šalims. Jei jie nesutinka su pirkėjo pateiktais siūlymais, turi teisę derėtis, taip pat turi galimybę (teisėtai atsižvelgus į sudarytos sutarties sąlygas) nutraukti sutartį be jokių mokėtinų baudų, o jeigu pasibaigus įspėjimo apie kainos pasikeitimą terminui su pirkėju nesutaria dėl naujos kainos, tačiau toliau parduoda pieną pirkėjui, tai reiškia, kad ūkininkas sutinka su pirkėjo atitinkamam terminui pasiūlyta nauja kaina.
Kiekviena pirkimo-pardavimo sutartis (ar jos priedai) gali būti keičiami, pildomi tik susitarus abiem šalims, tai yra tiekėjui ir pirkėjui. Jei tiekėjas nesutinka su pirkėjo pateiktais siūlymais, jis visada turi teisę derėtis ir nepasirašyti sutarties, o jeigu nesutinka su sudarytos sutarties sąlygų keitimu – turi turėti galimybę (tai yra teisėtai pagal sudarytos sutarties sąlygas) nutraukti sutartį be jokių mokėtinų baudų.
Kiekvienas sutarties priedas galioja tik tada, kai jį pasirašo abi sutarties šalys. Ir kiekvienas sutarties priedas yra neatsiejama sutarties dalis.
Primena, į ką atkreipti dėmesį
Norėdami pasidalinti gerąja praktika, Agentūra informuoja, kad jeigu pieno pardavėjų netenkina supirkėjo siūloma žalio pieno kaina ar kitos sąlygos ir norite nutraukti sutartį turite apie tai pranešti pieno supirkėjui raštu iš anksto. Daugelis žalio pieno pardavėjų sutartis nutraukia neįspėję iš anksto (kaip nurodyta sutartyje) arba tik žodžiu praneša, kad pieno neparduos. Taip elgdamiesi pieno pardavėjai rizikuoja, kad nebus sumokami priedai prie bazinės pieno supirkimo kainos.
Jeigu prasidėjus naujai dekadai pieno pardavėjas nežino, kokia bus faktinė žalio pieno supirkimo kaina, jie būtinai turi susiekti su pieno supirkimo įmonės atstovu ir paprašyti, kad pieno pardavėjui atsiųstų faktines supirkimo kainas raštu. Jeigu to nepadarys, apie savo kainą sužinos tik gavę sąskaitą faktūrą.
Mokami priedai ir priemokos prie bazinės pieno kainos derinami ir patvirtinami pirkėjui ir pardavėjui pasirašant kainų suderinimo aktą, kuris tampa sutarties neatskiriama dalimi. Pasirašydami šį priedą pieno pardavėjai visada turi atkreipti dėmesį už ką pasirašo, nes gali būti, kad pasirašo mėnesio pabaigoje už mažesnius priedus prie bazinės kainos, kuriuos buvo suderėję žodžiu mėnesio pradžioje. Tai įrodymas, kodėl visada informacijos pieno pardavėjas turi prašyti raštu.
Tiekėjai, kuriems kyla įtarimas dėl vykdomų nesąžiningų prekybos veiksmų, skatinami kreiptis konsultacijai, kurios metu bus įvertinama situacija, peržiūrimi turimi pareiškėjo duomenys ir prireikus – inicijuojamas tyrimas dėl vykdomos nesąžiningos prekybos.
