Į priekabą ritins 4 vyrai
„Ot laikai atėjo! Pirmiau, būdavo, paėmei moliūgą kaip kamuolį į glėbį ir parsinešei iš daržo į kiemą. O dabar keturių vyrų reikia, kad į lengvosios mašinos priekabą įritintų“, – teigė apie 20 metų šias daržoves auginantis kretingsodiškis.
Jo nuomone, vaisiaus dydį pirmiausia lemia rūšis ir sėklos, kurias per žiemą dar reikia pasistengti ir gerai išlaikyti. Bet kartais tenka ir daugiau darbo įdėti – paravėti, per sausrą laistyti ir laistyti.
„Šiemet aš ir agroplėvele vis dangsčiau: iš vakaro, būdavo, užkloju, dieną, kai saulelė pakyla, atkloju. Abu su dvyliktoke anūke tame mano daržo gale plušėjome – ji irgi čia turi pasisodinusi moliūgų, tad, jeigu pavyks prikalbinti, gal irgi į šventę kokį atveš.
Praėjusiais metais 133 kg sveriantis P. Jonausko moliūgas laimėjo antrąją vietą, bet dar didesnė šlovė, lig šiol įkvepianti entuziazmo neprarasti, buvo aplankiusi 2020-aisiais. Moliūgas tuomet svėrė 233 kilogramus, sunkesnio niekas nebuvo atvežęs. Už pirmąją vietą Petras tada buvo pelnęs „Pajūrio naujienų“ pagrindinį prizą – kalakutą ir priekabą malkų.
Tik vėliau žmogus atsigirdęs, kad jo moliūgas, ko gero, buvo sumušęs net visos Lietuvos rekordą.
„Prieš kelias savaites mane nustebino skambutis iš televizijos – klausė, ar aš vis dar tebeauginu moliūgus ir ar rekordininką šiemet turėsiu, kvietė atvykti į studiją. Ar pasiutot, sakau, kas tau trenksis taip toli į Vilnių ir dar su tuo dideliu moliūgu! – smagiai porino Petras. – Tada žurnalistai pasisiūlė patys išsivežti, bet paaiškinau, kad toks planas nepavyks: jeigu manasis moliūgas laurus ir nuskins, tai Raimundas Puškorius yra pasiruošęs į gabalus jį supjaustyti ir sėklas augintojams išdalinti.“
Anot pašnekovo, moliūgų rūšių yra labai daug, ir, jeigu sėkla „ne ta“, kitąmet didelio vaisiaus nesitikėk.
Triskart persodintas, bet pavykęs
Kiek kartų P. Jonauskas su savo darže užaugintais eksponatais „Pajūrio naujienų“ šventėje yra dalyvavęs, tiek kartų tuos eksponatus atgabenti jam yra padėjęs kaimynystėje gyvenantis Antanas Špučys.
„Aš ir galvoju: vis vežu vežu Petro moliūgus, gal ir pačiam verta pabandyti kokį užsiveisti?“ – juokėsi šis.
Tiesa, mažiukų moliūgų Špučiai turi užtektinai – sriuboms ir blynams žmona Regina kasmet užaugina, bet va – Antanui norisi kažko naujo, įspūdingo. Ir bent vieną įspūdingą tikrai pavyko užauginti – žinovo akimis „primetęs“, P. Jonauskas nusprendė, kad svers iki 100 kilogramų, o juk į šventę žmonės atvežantys ir gerokai mažesnių, svarbu, kad spalvingi, gražių formų būtų.
A. Špučys atviravo, jog „pirmasis blynas“, nors jam ir neprisvilo, tačiau „kepti“ sekėsi sunkokai. Iš kaimyno gavęs moliūgo sėklų pasėjo jas į vazonėlius ir daigus iš pradžių bandė auginti kambaryje.
„Bet apkraustyta palangė žmonai nepatiko – sakė, eik tu lauk su visais tais savo moliūgais“, – juokėsi pašnekovas. Ir paaiškino, kodėl tokia moters reakcija: daigai iš pradžių sunkiai augo, kai kurie, vos užsimezgę, nupūdavo, įkyriomis musytėmis apeidavo.
Tuomet vyras augalus išnešė į šiltnamį, bet ne ilgam – pritrūkus vietos kitoms daržovėms, teko perkelti į stiklinį namelį, kurį pats savo rankomis sumeistravo. O galiausiai ir iš stiklinės buveinės moliūgai buvo iškraustyti – nuolatinis kampelis jiems buvo paskirtas toliau, už sūnaus namo.
Tas triskart persodintasis dičkis, kuris kitą šeštadienį bus atgabentas į šventę, ten, žaliuose Špučių šeimos plotuose, kol kas ir geltonuoja.
