Tikslas – apsaugoti pažeidžiamiausius
Pagal naujai įsigaliojusį įstatymą pirkėjui perkant žemės ūkio ir (ar) maisto produktus privalu su tiekėju sudaryti rašytinę sutartį pagal iš anksto sutartas sąlygas, priešingu atveju, sutarties nesudarymas bus laikomas draudžiama praktika. Sutartyse būtina numatyti produktų tiekimo, mokėjimų sąlygas, kokybės standartus ir kitas prekybos sąlygas.
Nors rašytinių sutarčių sudarymas turėtų saugoti tiekėjus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, atvejų, kuomet jas pasirašyti vengiama arba šios vienašališkai nutraukiamos, netrūksta.
Užkirsti kelią nesąžiningai prekybai – tokia funkcija, įsigaliojus įstatymui, patikėta VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūrai. Nors pagrindinė Agentūros veikla – informuoti apie nesąžiningą prekybą, jei to nepakanka, specialistai gali taikyti laikinąsias priemones, įspėti pirkėją nutraukti galimai neteisėtą veiklą, taip pat įpareigoti pirkėjus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų tiekėjui esminės žalos arba dėl pirkėjų veiksmų atsirastų nepataisomų pasekmių.
Už įstatymo pažeidimą, taip pat už Agentūros įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą, Agentūra turi teisę skirti pinigines baudas. Skiriant baudas, kaip numatyta įstatyme, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, taip pat į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Agentūra, jei prašo tiekėjas, gali išlaikyti jo anonimiškumą bei pateiktos informacijos konfidencialumą. Žinoma, labai svarbu, kad į Agentūrą besikreipiantysis pateiktų kuo daugiau išsamesnės informacijos ir duomenų: kokia nesąžininga prekybos praktika jo ar kitos verslo subjekto atžvilgiu taikoma, nurodyti kas, kada, kokiu būdu ir kokį veiksmą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir panašiai, sužinojimo apie galimo pažeidimo datą ir aplinkybes ir, jei įmanoma, pridėti bet kokius dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius. Į Agentūrą galima kreiptis tel. +370 631 03555, el. paštu: pranesk@litfood.lt.
Nors Agentūros Lietuvoje vykdoma veikla – palyginti nauja, neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad, įvertinus 45 priežiūros institucijų pastarųjų dvejų metų veiklą, didžiausią pažangą padarė būtent VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
Patikrinimo rezultatai nustebino
Agentūra tyrimą, įtardama nesąžiningą prekybą, gali pradėti ne tik gavusi skundą, bet ir inicijavusi savarankiškai.
Pavyzdžiui, Agentūros specialistų iniciatyva buvo pasirinktas ir patikrintas vienas iš žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės objektų – gyvų gyvulių supirkimo sritį bei atlikos administracinės patikros, kurių metu buvo peržiūrimos įmonių sudarytos sutartys, siekiant įsitikinti, ar sutarties nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatoms. Administracinių patikrų metu ne maža dalis įmonių – žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų apskritai nesudaro rašytinių pirkimo-pardavimo sutarčių. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas numato, jog žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartis yra privaloma. Ji turi atitikti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Nesudarius sutarčių pagal nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo nuostatas gali būti skiriama bauda.
Atsitiktinai atrinktų kelių dešimčių mėsinių galvijų supirkėjų buvo paprašyta pateikti peržiūrai gyvų gyvulių supirkimą patvirtinančius dokumentus. Patikrinus juos, be nustatytų smulkių neatitikimų, specialistų dėmesį atkreipė tai, kad mėsinių galvijų supirkėjai nesudaro rašytinių žemės ūkio ir maisto produktų pirkimo–pardavimo sutarčių – daugiau nei 80 proc. ūkio subjektų perka mėsinius galvijus neįforminę raštu pirkimo–pardavimo sąlygų.
Pagal NPPDĮ rašytinės sutarties nesudarymas laikomas pažeidimu, už kurį supirkėjui galėtų būti skiriama solidi bauda. Pareiga sudaryti rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį įtvirtinta ne tik NPPDĮ, tokia pati imperatyvi nuostata įtvirtinta ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme – žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti minėtą produkciją tik sudaręs su šios produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, žemės ūkio ministras yra patvirtinęs pavyzdines gyvulių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.
Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta:
- žemės ūkio produkcijos pavadinimas, jos priskyrimas ar nepriskyrimas prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų, numatomas perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos kiekis, kokybės reikalavimai, kaina arba jos nustatymo būdas;
- pirkimo ir tiekimo tvarka (pristatymo periodiškumas, būdas, vieta, laikas, pirkėjo priimtos žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmė ir, šalims susitarus, išankstinis užsakymas ir (arba) tiekimo grafikas, o parduodant žalią pieną, – reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpio trukmė);
- atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją, jos priėmimo ir (arba) patikrinimo procedūros terminai, pavėluoto mokėjimo palūkanų apskaičiavimo ir mokėjimo bei išieškojimo išlaidų kompensavimo sąlygos ir tvarka;
- šalių atsakomybė už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nevykdymą;
- šalių rekvizitai.
Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos gali nustatyti ir kitas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsižvelgdamos į perkamos–parduodamos žemės ūkio produkcijos pobūdį.
Primename, jog Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas (NPPDĮ) galioja iki 350 mln. eurų metinių pajamų gaunantiems tiekėjams: ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams, perdirbėjams, supirkėjams, didmeninei ir mažmeninei prekybai, išskyrus penkis didžiuosius prekybos tinklus. Didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių (penkių didžiųjų prekybos tinklų) priežiūrą ir toliau vykdo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.
