Taip Molėtų raj., Kairionių kaime, atsirado „Obuolynė“.
Tadas – iš Tauragės, Laura – iš Kauno, mokslus baigė Vilniuje, čia dirbo, gyveno, bet trūko erdvės, norėjosi arčiau gamtos. Taip iš sostinės keliai atvedė į Tado gimtinę – Tauragę. „Bandėme ten kurtis, pasistatėme namą, tik nesusiklostė... Bet atsirado galimybė čia, Kairionyse, nusipirkti sklypą. Šias vietas žinojome – kitoje ežero pusėje gyveno Lauros močiutė“, – mini T.Sugintas.
Likimas, kuriuo stipriai tiki pašnekovas, lėmė, kad į Lietuvą iš Anglijos visam laikui grįžo Tado brolis. Grįžti grįžo, o kur gyventi – neturi. Tad Laura su Tadu giminaičiams pardavė namą, o patys, T.Suginto žodžiais tariant, išskrido gyventi čia, į Molėtus.
Tauragėje bendruomenė, kurios veikloje aktyviai dalyvavo pora, buvo įkūrusi sulčių spaudyklą. Penkerius metus ten dirbo ir Sugintai, o toks užsiėmimas žavėjo glaudžiu ryšiu su žmonėmis, todėl ir persikėlę į Molėtus žinojo, kad čia versis tuo pačiu.
„Sulčių spaudimas – artima širdžiai veikla bei būdas greitai susipažinti su vietiniais. Vienu šūviu keli zuikiai. Mus vietiniai greičiau pažino, nei mes juos. Nuvažiuoji kur, bandai prisistatyt, o jie: „Žinom žinom!“, – šypsosi prisimindamas „Obuolynės“ šeimininkas.
Pirmaisiais metais sulčių spaudyklą labai vėlavo atsidaryti. Tadas suko galvą, ko teks griebtis, kad apie save vietiniams praneštų? Gal skelbimus dėti? Bet dar besistatant žmonės klausdavo, kas čia bus, o kai atsidarė, taip plačiai nuėjo žinia, kad darbo jau pirmuoju sezonu nepritrūko.
T.Sugintas baigęs statybos inžineriją, dirbęs Vilniuje ir dabar kartais atvažiuoja į sostinę. Atsirado daug draugų, kurie Molėtų pusėje perka sodybas – tai vienam, tai kitam padeda. „Kol kas vien iš spaudyklos išgyventi neįmanoma, bet norime to pasiekti ir dar įtraukti visą bendruomenę, kad susiformuotų traukos centras“, – kalba Tadas.
Vis dėlto jis nė kiek nesigaili išvykęs iš gimtinės. Sako, planas išvykti iš Tauragės pasitvirtino 100 proc. „Tauragėje mes negalėjo išpildyti visų minčių, nesimatė perspektyvų. Čia esame laisvesni paukščiai, susipažinus su vienais, užkabina už vienos veiklos. Susipažįsti su kitais – vėl nauja veikla“, – pasakoja T.Sugintas.
Parduoda ir pačių išspaustas
Laura su Tadu ne tik spaudžia sultis, bet ir pardavinėja savo pagamintas. Gerai amatą išmananti pora turi ką patarti.
„Pirma – nemaišykite invazinių vaisių. Būna, atveža bananų, melionų... Esame lankę nemažai sulčių spaudimo kursų – net dietologai nerekomenduoja to daryti, mat gali susiformuoti elementų mišiniai, kurie paveiks, tarkime, širdį. Geriausia naudoti tai, ką geriausiai pažįstame, prie ko esame pripratę“, – kalba Tadas.
O Laura duoda kitą patarimą: sultimis nepiktnaudžiaukite – jose nemažai cukraus. „Būna, žmonės pasako, kad išspaustas sultis kone per savaitę išgėrė. Todėl visada stengiamės priminti, kad taip daryti nereikėtų. Bent jau vandeniu atskieskite. Vaikui per dieną pakanka stiklinės neskiestų sulčių – jose mažai ląstelienos, bet daug angliavandenių“, – kalba „Obuolynės“ šeimininkė.
Jei norite maišytų sulčių, maišui obuolių reikėtų paruošti dar penktadalį maišo daržovių, jei maišysite su uogomis – bent penkių litrų uogų.
Daržoves kruopščiai nuplaukite – sultims spausti produkcija turi būti tokia, kad ją paėmus galima valgyti. Jei į sultis dėsite morkų, nupjaustykite žalius galus, nes ten kaupiasi kenksmingos medžiagos.
Ko tik neprisižiūri sulčių spaudėjai. „Kai atveža prastesnius obuolius, visi kaip vienas sako, kad ne patys rinko, jiems neva atidavė dovanų“, – juokiasi Tadas, o Laura nuo savęs priduria: „Būna, atveža morkas tiesiai iš daržo, susipynusias... Kiek reikalų kiekvieną jų šepetėliu nuplauti! Jau ir pasakiusi esu – juk patys tokias sultis gersite, žemės skonis jausis... Važiavo, nusiplovė...“
Tik „Obuolynės“ šeimininkus šiųmetis ruduo stebina – kai įprastai tokiu metu būdavo pats sulčių spaudimo pikas, šiemet – ramu.
