Aplinkosaugininkai primena kaip teisingai kaupti, laikyti, transportuoti, naudoti mėšlą ir srutas laukams tręšti, kad nebūtų daroma žala aplinkai.
Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų. Azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius. Užželia vandens telkinių pakrantės, ima sparčiai daugintis dumbliai, vanduo pradeda žydėti, pasidaro drumstas ir būna nemalonaus kvapo. Storas dumblių sluoksnis sulaiko saulės spindulius, todėl skursta ir nyksta dugno augmenija ir gyvūnija.
Bakterijos, skaidydamos žuvusius dumblius, naudoja deguonį, todėl jo ima stigti kitiems vandens organizmams, pradeda dusti žuvys. Visa tai prisideda prie mitybos grandinės disbalanso, nes nyksta kai kurių paukščių ir gyvūnų maisto šaltinis. Prieš tręšiant mėšlu ir srutomis svarbu įsitikinti, ar pasirinktas tinkamas metų laikas.
Būtina atkreipti dėmesį, kaip transportuojamas ir kur išpilamas mėšlas ir srutos, ar tręšimo metu nepageidaujami kvapai nesklis į gyvenvietes, pasirūpinti arčiau gyvenančių asmenų sutikimais, jei tokių reikia. Išskirtinės sąlygos taikomos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoms ir šiaurės Lietuvos regionams, kuriems būdingi karstiniai reiškiniai.
Transportavimo ir tręšimo technika
Privaloma naudoti tinkamą techniką srutoms ir mėšlui transportuoti, kad jie nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir kitų nenumatomų tręšti plotų.
Kai kelias urbanizuotoje teritorijoje užteršiamas gabenamu mėšlu ir srutomis, juos transportuojantis asmuo privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią (kietąjį mėšlą surinkti, srutas nuplauti).
Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojami sandariais vamzdynais ar įrenginiais.
Tręšimui turi būti naudojama techniškai tvarkinga ir saugi technika.
Rekomenduojama tręšti pučiant silpnesniam vėjui, esant žemesnei oro temperatūrai, įsitikinti, kad vėjas pučia nuo, o ne link šalia esančios labiausiai apgyvendintos vietovės.
Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą (užariama) technologijos. Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir srutos turi būti užariamos ar kitaip kultivuojamos kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.
Tręšimas karstiniame šiaurės Lietuvos regione
Tręšiant laukus mėšlu ir (ar) srutomis šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pvz., Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio regiono), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų.
Intensyvaus karsto I grupės žemėje (kai 100 ha aptinkama nuo 5 iki 20 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha.
Intensyvaus karsto II grupės žemėje (100 ha – nuo 21 iki 50 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha.
Intensyvaus karsto III grupės žemėje (100 ha – nuo 51 iki 80 karstinių smegduobių) tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų; tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha.
Intensyvaus karsto IV grupės žemėje (100 ha – daugiau kaip 80 karstinių smegduobių) tręšti galima tik organinėmis trąšomis; tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo.
Reikalavimai paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir telkinių pakrantės apsaugos juostoje
Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą, neįterpiant į gruntą.
Draudžiama tręšiant per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos.
Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje draudžiama atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose, – dirbti žemę, naudoti trąšas, jeigu tai gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemai.
Kas dar draudžiama?
Draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus atvejus, kai, atsižvelgdama į oro temperatūrą, Žemės ūkio ministerija savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią. Ankstesnė pradžia gali būti skelbiama, kai 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5 laipsniai.
Draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Draudžiama mėšlą ir srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.
Draudžiama tręšti kukurūzų pasėlius nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
Draudžiama skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.
Draudžiama skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti arčiau kaip 300 m atstumu nuo apgyvendintos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute. Atsakomybė Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už netinkamą mėšlo tvarkymą asmenims gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų.
Už pakartotinį pažeidimą asmuo gali sulaukti baudos iki 430 eurų, o kiti atsakingi asmenys – iki 1100 eurų. Taip pat gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
