„Dirva nualinama sėjant kviečius po kviečių, tą patį po to pačio, naudojant chemiją. Ir ligų, ir kenkėjų prasme laukų priežiūra sudėtingėja. Tačiau teisinga sėjomaina ir apgalvotas tarpinių augalų pasirinkimas be abejonės padeda išsaugoti dirvožemio gyvybingumą ir pagerina jo kokybę“, – teigia „Dotnuva Seeds“ produkto vadybininkas Vilmantas Petrauskas.
Rekomenduojami trys būdai, kaip tarpine sėja pagerinti dirvos būklę ir ją paruošti naujai pagrindinės kultūros sėjai: įsėlis, kai į dar augančios kultūros, pavyzdžiui, kviečių, lauką įsėjama kita kultūra, pavyzdžiui, baltieji dobilai; posėlis – kai nuėmus derlių, laukai užsėjami augalais ar jų mišiniu, kurie auga keletą mėnesių; tarpiniai pasėliai – kai po derliaus laukai užsėjami kita kultūra ir paliekami žiemoti.
Paklaustas, kaip nusprendžia, kurį tarpinės sėjos variantą pasirinkti, ūkininkas Arūnas Mitrius teigia, kad apsispręsti padeda pagrindinė kultūra, kuri auginama ir iš kurios ūkis išsilaiko.
„Pas mus ūkyje turbūt daugiausiai ploto užima posėliai. Kadangi žinome, kad po tos kultūros eis runkeliai, stengiamės tada tuos posėlius lapkričio mėnesį, kai jie jau užauga, įterpti ir šiek tiek išsidirbti žemę, nes runkeliai yra imlesni žemės dirbimui, tad stengiamės šiek tiek pasiruošti ir įdirbti, įmaišyti tuos posėlius.
Bet ten, kur pavasarį bus sėjamos pupos, o jos ne tokios reiklios žemės dirbimui, tai sėjame tarpinius pasėlius ir tada pavasarį sėjame pupas. Taip ūkyje vis bandome susidėlioti viską.“
Ūkininkams padeda ne tik Europos Sąjungos rekomenduojami sėjos kalendoriai, bet ir mokslininkų bei sėklų augintojų patarimai, į kuriuos verta atsižvelgti tam, kad vietoje laukiamos naudos netektų patirti kartėlio.
„Reikia atsakingai pasirinkti, kokius posėlinius augalus sėti, tinkamą laiką jų sėjai, nuspręsti, kiek juos laikyti laukuose: ar tiesiog juos išlaikius tas aštuonias savaites sėti kviečius, ar laikyti per žiemą, kad būtų gauta kuo didesnė nauda sukaupiant kuo daugiau naudingųjų medžiagų dirvoje“, – teigia „Dotnuva Seeds“ produkto vadybininkas V.Petrauskas.
„Jei nesilaikysime kalendoriaus, kai rekomenduojama pasėti iki rugpjūčio vidurio, o sėsime vos ne rugsėjo mėnesį, tai augalai nespės išsivystyti. Tada ateina nusivylimas: aš padariau, aš investavau daug į hektarą, o iš tikro realios tos tokios naudos ir negavau tais metais. Tai labai svarbu, kad ūkininkai įsigilintų į šį procesą, darytų viską teisingai. Tada ir gaus maksimalią naudą.“
„Visada žiūrime, ką mokslininkai rekomenduoja, ką siūlo. Agrarinių mokslų centro išleidžiamas rekomendacijas kiekvienais metais persiskaitau“, – kodėl svarbūs specialistų patarimai pasakoja ūkininkas A.Mitrius.
„Stengiuosi ir į seminarą nuvažiuot pasiklausyt, ką naudingiau, ką geriau, o kas blogai, nes vis tiek tai yra pakankamai naujas dalykas. Penki metai žemės ūkyje yra visiškai nedaug.“ A.Mitrius teigia, kad jauni ūkininkai labiau linkę domėtis naujovėmis ir lengviau jas įsileidžia į savo ūkius. Nors Lietuvoje yra ūkininkų, kurie jau ne vieną dešimtmetį taiko tarpinę sėją ir jau džiaugiasi rezultatais.
Anot „Dotnuva Seeds“ atstovo, labai svarbu pasirinkti augalus, kurie labiausiai tiktų tarpinei sėjai, atsižvelgiant į dirvožemį, auginamas kultūras ir laiką.
„Esame pasibandę tam tikrus mišinius, nusistatę tam tikras taisykles, kad sudėtingus tuos mišinius visus turėtume pasėti iki rugpjūčio vidurio, nes ar garstyčios, ar grikiai, ar saulėgrąžos, ar bitinės facelijos, ar dobilai – jie nespėja paprasčiausiai suaugti, sukaupti geresnę šaknų sistemą ir palikti ją žiemojimui.
Tad jeigu reikia greito starto, trumpai sėjai, šešioms arba aštuonioms savaitėms, tai tada reikia sėti agresyvias kultūras, kurios greitai suaugs, tokios kaip garstyčios ar ridikai. Jie greitai suauga, greitai duoda rezultatą, mažesnį ar didesnį, bet jie duos didesnį rezultatą negu pasėsime kitas kultūras.“
Visgi „Dotnuva Seeds“ produkto vadybininkas V.Petrauskas, jei yra galimybė, siūlo rinktis ilgesnį tarpinės sėjos variantą, kuris labiau praturtina dirvožemį ir nebereikia naudoti tiek daug cheminių trąšų.
„Pasėję tarpinius ar posėlinius augalus, ypatingai tuos, kuriuos laikome per žiemą ir paliekame pavasariui, ne tik pageriname dirvos bioįvairovę, nes atsiranda ten daugiau sliekų ir vabaliukų, kurie ten ropoja, skylutes daro ir verčia į humusą. Bet dar svarbiau yra tai, kad mes tokiu būdu mes išlaikome sukauptą maisto medžiagų kiekį iki pavasario“, – tarpinės sėjos privalumus dėsto V.Petrauskas.
„Jeigu sėjame garstyčių mišinį apie rugpjūčio pabaigą, tai pavasarį dirvoje gali būti sukaupta apie 40–50 kilogramų veiklios medžiagos – azoto. Tai yra natūralių trąšų kiekis, kurį pavasarį pasėtas naujasis augalas pasiims laikui bėgant. Tad su mažesnėmis sąnaudomis, mažiau duodami cheminių trąšų, mes galėtume gauti panašiai tą patį derlių arba netgi ir didesnį.“
Nors tarpinę sėją taiko dar tik keletą metų, ūkininkas A.Mitrius teigia jau pastebintis teigiamų pokyčių. „Dirvožemyje matosi jau daugiau gyventojų, sliekų daug daugiau yra ir pati dirvos struktūra, matosi, gerėja. Paprasčiau ir tą žemę dirbti tiesiog, lengviau ji įsidirba, tai sakyčiau, vieni pliusai. Aišku, reikia pasistengti, laiku tuos augalus pasėti. O tas rugpjūčio mėnuo būna ir taip įtemptas ir intensyvus. Čia toks tarsi ir papildomas darbas, bet nauda tai akivaizdi.“
Pasirinkusiems tarpinę sėją, Europos Sąjunga moka išmokas. Nors šios skirtos ne tik paskatinimui, bet ir ūkininkų sąmoningumui kelti, visgi yra ūkių, kurie imasi naujovių, tik pastūmėti finansinės paramos.
„Kai kas sės dėl deklaracijos. Bet mūsų tikslas yra patarti ūkiams, kaip yra naudingiau pasėti, ne bet kaip, kad tik užpildyti tą deklaraciją ir gauti išmoką, bet kad tikrai gautų naudą“, – teigia „Dotnuva Seeds“ produkto vadybininkas V.Petrauskas.
„Bet yra jau pakankamai nemažai didelių ūkių, kurie jau ir prieš tai mąstė apie ateitį ir sėdavo tuos posėlinius augalus, palikdavo dalį per žiemą, suprasdami, kad negali tu sėti vien kviečius po kviečių, po kviečių rapsus, daryti tą tokią sėjomainą ištisinę ir nesirūpinti savo dirva ir ateitimi.
Tai tie ūkiai, kurie žiūri į perspektyvą, rūpinasi savo ūkio ateitimi, rūpinasi sveika gyvensena, sveikų javų auginimu, tai jie jau tą pradėję yra eilę metų ir dirba. Jie turi jau išdirbę savus mišinius, patikrintus Lietuvos sąlygomis.“
Kaip natūraliais būdais dirvožemyje sukaupti naudingųjų medžiagų? Kaip sumažinti trąšų naudojimą, kad nenukentėtų derlius? Visi atsakymai – laidoje „Tvarumo kodas“.
