„Korekcijos tikrai turi būti, nes tai yra savidraudos fondas, pinigų yra tiek, kiek jų surenkame ir juos turime teisingai išmokėti“, – Eltai ketvirtadienį sakė M. Rusteika.
„Iš dalies bus korekcijų dėl liūties, audros rizikų, kadangi per pastaruosius keletą metų šitos rizikos labai aiškiai pasireiškia“, – kalbėjo jis.
Kol kas neplanuojama keisti įkainių besidraudžiantiems nuo krušos rizikos, tuo tarpu sausros ir įšalimo rizikų įkainiai galėtų ir mažėti, tikino „VH Lietuva“ vadovas.
„Tikslas tas, kad šita paslauga ir pačios paslaugos kokybė nesikeistų ir galėtume tinkamai išmokėti, nereikėtų keisti pačių draudimo taisyklių ir bloginti draudimo sąlygų. Tiesiog jų išlaikymui šiek tiek koreguojame draudimo įmokas“, – aiškino M. Rusteika.
„Nenorime keisti taisyklių taip, kad blogintume sąlygas, kad ūkininkai nesakytų, kad jos bloginamos. Tai ne tikslas“, – pridūrė jis.
Pokyčių, sako M. Rusteika, žemdirbiai neturėtų smarkai pajusti.
„Dabar matome, kad sustiprėjo vasaros rizikos, (...) šioje vietoje šiek tiek korekcijų. Bet esminio pokyčio tikrai nebus, žemdirbiai šitų dalykų neišsigąs“, – pabrėžė M. Rusteika.
Anot draudikų atstovo, naujus įkainius motininės įmonės „Vereinigte Hagel“ specialistai Vokietijoje turėtų paskaičiuoti rugsėjį.
„Skaičiuoja aktuarai, tai yra kolegos Vokietijoje. Artimiausiu metu tas korekcijas pamatysime. Kadangi rugsėjį startuojame su nauju sezonu, visa tai jau atsispindės“, – informavo M. Rusteika.
Kartu jis akcentavo, kad bendrovė draudimo įmokas kasmet mažino nuo 2012 m.
„VH Lietuva“ ūkininkus draudžia nuo 8 rizikų: audros, krušos, liūties, įšalimo, stichinės sausros, ilgalaikio lietaus, šalnų ir ugnies. Pasak M. Rusteikos, dažniausiai draudžiamasi nuo vasaros rizikų – liūties ar audros, tačiau nemažai ūkių apsidraudžia nuo įšalimo rizikos.
Tuo tarpu draudimo nuo stichinės sausros paklausa pastaraisiais metais esą buvo mažesnė, tačiau, svarsto draudikų atstovas, po šį birželį vyravusių ypač sausų orų, nuo šios rizikos apsidraudusiųjų skaičius turėtų augti.
M. Rusteikos teigimu, fondas apdraudęs apie trečdalį šalies dirbamos žemės: 460 tūkst. ha iš 1,5–1,8 mln. ha visų Lietuvoje galimų apdrausti plotų, tačiau įmonė siekia apdrausti bent pusę jų.
„Iššūkis didelis ir mums, bet tuo pat metu ir žemdirbiai mato, kad žemės ūkis tampa iššūkiu. Ir tikiuosi, kad per ateinančius 5 metus šitą tikslą pasieksime“, – teigė M. Rusteika.
Tikina, kad draudimo įmokų kainos ūkininkams yra prieinamos
Grūdų ir daržovių augintojai anksčiau Eltai yra sakę, kad šių sektorių ūkininkai vis dar vangiai renkasi drausti savo pasėlius ir yra linkę rizikuoti, kadangi jiems siūlomos draudimo sąlygos nėra palankios, ūkiai nesiryžta mokėti gana didelių įmokų, o rinkoje, kurioje dominuoja „VH Lietuva“, itin trūksta konkurencijos.
Paklaustas apie draudimo įmokų kainodarą, M. Rusteika aiškino, jog vienos standartinės draudimo įmokos nėra, ji priklauso nuo vietovės, auginamų augalų rūšies, pasirinktos hektaro vertės.
„Bet įmokos tikrai nėra didelės, jos gali svyruoti nuo 4–5 eurų iki 50 eurų“, – dėstė M. Rusteika, pridūręs, jog pasėlių draudimo kainos yra „priimtinos ir prieinamos“.
„Aišku, jei suvestos visos rizikos, kaina tikrai gali būti gana didelė“, – kartu pripažino jis.
Be to, stiprėjant ekstremaliems klimato reiškiniams išlaidas draudimui, įsitikinęs M. Rusteika, ūkiai turėtų nusimatyti iš anksto. Kartu jis pabrėžia, jog dalį draudimo įmokų žemdirbiams kompensuoja valstybė.
„Kainos yra priimtinos, čia yra tik psichologinis lūžis galvoje, kad ūkininkas tiesiog suprastų, kad vieną ar kitą riziką reikia įsitraukti į buhalteriją. Kaip ir trąšos, kaip ir sėklos, taip ir pasėlių draudimas dabar turi būti standartinės išlaidos. Žemdirbiui yra daug paprasčiau“, – kalbėjo draudikų atstovas.
ELTA primena, kad smarkios liūtys su perkūnija, stambi kruša ir škvalas Lietuvoje fiksuoti praėjusios savaitės pradžioje, stichija padarė didelių nuostolių daliai šiaurinių šalies regionų ūkių.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad taiklu būtų svarstyti suteikti galimybes nukentėjusiems žemdirbiams gauti lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms, galimybę kompensuoti palūkanas. Jo teigimu, ūkininkams pretenduojant į paskolas apyvartinėms lėšoms, galėtų atsirasti papildomas kriterijus nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių.
