Blogosios prognozės, kuriomis buvo paženklinta jos pradžia, neišsipildė. Tačiau ūkininkai neploja iš džiaugsmo regėdami, kad grūdų, ypač rapsų supirkimo kainos yra gerokai mažesnės, nei būta pernai.
Priežasčių, spaudžiančių jas žemyn, yra daugybė, tačiau ne vienerius metus sėjantys ir kertantys javus žmonės pirmiausia gelia saviems, tarsi pamiršdami, kad grūdų kainoms diriguoja birža.
Kerta vasarojų
„Pietiniuose Lietuvos regionuose – ties Vilkaviškiu, Lukšiais, Marijampole, javapjūtė artėja link pabaigos. Ten dar kombainai kulia vasarinių kultūrų grūdus, bet diena kita, ir viskas bus baigta.
Tuo tarpu vakariniuose ir šiauriniuose regionuose javapjūtė yra pačiame įkarštyje. Tai regime ir pagal grūdų kiekį, atvežamą į mūsų elevatorius“, – sakė bendrovės „Linas Agro“ prekybos lietuviškais, latviškais bei estiškais grūdais vadovas Svajūnas Banelis.
Pastaruoju metu laukuose buvo pabaigti kirsti žieminiai kviečiai, ir kombainai pasuko į vasarinių kultūrų – kviečių, miežių, avižų, kone tuo pat metu – ir į pupų bei žirnių laukus. Taigi juose – pats darbų įkarštis. Skubėti tenka, nes orų prognozės nerodo absoliučios giedros, o galimi lietūs sausiems, subrendusiems grūdams tikrai nereikalingi.
„Per Žolines, kai visa Lietuva tirpo karštyje, būta vietovių, kurias įmerkė trumpalaikis lietus.
Drėgmė ir karštis – ne dovana grūdams, varpose jie pradeda dygti, tuo pačiu juose atsiranda patogenų – mikotoksinų. Pajuodę laukuose javai – visų šių blogybių požymis“, – kalbėjo S.Banelis.
Prastoka grūdų kokybė
Vokietija, Belgija, Rumunija, arčiau Lietuvos esanti Lenkijos teritorija – tai vietovės, kur dėl nepalankių gamtos sąlygų grūdai sudygo ir kviečių, ir kvietrugių varpose. O tai reiškia, kad grūdai maistui nebebus tinkami, tik pašarams.
„Jeigu vienas iš kokybės rodiklių – Hagberg kritimo skaičius yra mažesnis nei 220 sekundžių, kviečiai nebetinka miltams malti, nes neturi kepinių tešlai reikalingų savybių.
Mikotoksinai apskritai yra pavojingi sveikatai, tad realiai jais užterštų grūdų ir pašarams nebegalima naudoti.
Prieš kelerius metus būta situacijos, kai vasara buvo karšta ir lietinga, grūdai – pajuodo, kokybės – neliko, ir juos teko sunaudoti biokurui. Iš tokių grūdų būtų galima gaminti nebent etanolį – techninį spiritą“, – paaiškino S.Banelis.
Lietuvoje kol kas šios problemos – dygimo varpose – neregėti: tokios negandos būta vos kuriuose javų plotuose ties Joniškiu.
Šiuo metu grūdų supirkėjus iš Lietuvos ūkių dažniausiai pasiekia antros klasės grūdai. Aukštos kokybės kviečiai, turintys didelį baltymų bei glitimo kiekį, sudaro vos dešimtadalį derliaus.
„Antros klasės kviečiuose baltymų kiekis sudaro apie 12,5 proc. Tai – rodiklis, kuri parodo, kad grūdai tinka eksportui.
Tačiau glitimo kiekis kviečiuose šiemet yra žemas, vidutinis jo kiekis sudaro 24 proc., o eksportui skirtuose grūduose jo turi būti ne mažiau 26 proc.
Superkame II klasės grūdus iš ūkininkų, bet mums, eksportuotojams, tai – iššūkis. Turėsime juos maišyti su aukštos klasės grūdais, kad rodikliai atitiktų eksportuojamiems grūdams nustatytus parametrus“, – paaiškino Svajūnas.
Vis dėlto derliaus situacija anaiptol nėra tokia bloga, kokia buvo prognozuojama. Lietuvą aplenkė didžiosios liūtys, kurios pridarė bėdų kaimyninėje Latvijoje. Jos kone trečdalį kviečių pavertė pašariniais.
Latvijoje ir ledų kruša padarė daug daugiau žalos, nei pas mus, pavyzdžiui, rugpjūčio pradžioje 20 km pločio audros debesų juosta ledais išdaužė 70 km ilgio pasėlių ruožą ir visiškai sunaikino dviejų stiprių ūkių javus, – apie 20 tūkst. hektarų.
Eksporto kryptys
Šiuo metu ir „Linas Agro“ priklausantis „Kauno grūdų“ malūnas yra aprūpinamas aukštos klasės kviečiais.
„Eksportui tokių kokybiškų grūdų liks nedaug, juo labiau kad juos tiekiame ir malūnams Latvijoje, kur apskritai tokios kokybės kviečių pasiūla labai maža“, – sakė S.Banelis.
Supirkėjai į elevatorius pila ir trečios klasės kviečius, kuriuose baltymų kiekis sudaro 11–11,5 proc. Būtent tokie kviečiai gausiai auginami Prancūzijoje, nes mažai baltymų turinčių grūdų miltai reikalingi tam tikriems, pavyzdžiui, biskvitiniams kepiniams.
„Prancūzai savo kviečius eksportuoja į Alžyrą, Maroką.
Tuo tarpu II klasės lietuviškų kviečių eksporto pagrindinė kryptis šiuo metu yra Afrikos žemynas, aukštos klasės – Ispanija. Šiek tiek jų nugabenama ir į Skandinavijos šalis,“ – užsiminė pašnekovas.
Supirkimo kainos
Grūdų – ir kviečių, ir rapsų supirkimo kainas diktuoja „Matif“ birža, o galutinės jos apskaičiuojamos atsižvelgiant į nuolaidas ir laivų fraktus – grūdų gabenimo sąnaudas.
Taigi kainos yra didžiųjų pasaulio grūdų supirkėjų – didžiųjų malūnų rankose, kurie vertina eksporto apimtis iš Rusijos, Ukrainos, Argentinos, Australijos, taip pat ir grūdų kokybę.
Anot S.Banelio, rapsų supirkimo kainos šiemet menkesnės, nei būta pernai, – dėl karo daromos įtakos pernai už rapsus buvo mokama pusantro karto brangiau.
„Šiuo metu už toną rapsų mokama apie 420–430 eurų, pernai tuo pat metu supirkimo kainos buvo pasiekusios 630–640 eurų.
II klasės kviečių tona pernai rugpjūčio antroje pusėje kainavo apie 300–310 eurų, šiuo metu – 100 eurų mažiau.
Žinoma, kad ūkininkams tokios kainos kelia nerimą, bet jas žemyn spaudžia ir pasaulinio derliaus dydis, ir kokybė, ir įtempta geopolitinė situacija, taip pat – naftos, dujų bei kitų energetikos išteklių kainos.
Visa tai palietė ne tik mūsų šalį. Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje grūdų kainos nuo esančių Lietuvoje skiriasi svyruodamos vos 10–15 eurų intervale“, – paaiškino Svajūnas.
Dar viena priežastis – grūdų iš Ukrainos srautai. Okupantai ir toliau atakuoja grūdų saugyklas Juodosios jūros uostuose, ir vis daugiau grūdų iš Ukrainos gabenama sausumos transportu.
Dalis jų per Lietuvos teritoriją gabenami tranzitu į Klaipėdos uostą, dalis pasilieka ir mūsų rinkoje.
„Tikėtina, kad didelė ukrainietiškų grūdų pasiūla turės įtakos ir mūsų konkurencingumui. Kol kas dar tik pradžia, dar ukrainiečiai stengiasi grūdus eksportuoti iš jūrų uostų, nes gabenti juos laivais yra ir pigiau, ir apimtys daug didesnės.
Bet jei rusų atakos nesiliaus, jei bus atakuojami geležinkeliai ar perkrovos punktai pasienyje, derlius iš Ukrainos judės autotransportu, ir tai sukels konkurenciją Baltijos šalių ūkininkų užaugintiems grūdams“, – teigė „Linas Agro“ atstovas.
Didelė rapsų pasiūla
Taip jau įvyko su rapsais, Ukrainoje jų derlius yra labai geras. Planuojama, kad 3–4 mln. tonų rapsų bus eksportuota į Europos valstybes, kur kone 90 proc. rapsų perdirbama į biodegalus.
Šiuo metu sausumos keliais rapsai jau pasiekė perdirbėjus Vokietijoje, dėl to regime, kad rapsų poreikio Europoje nėra – artimiausiems mėnesiams perdirbėjai Vokietijoje, Olandijoje jau yra apsirūpinę jais iš Ukrainos.
Kadangi nėra poreikio, nėra ir geros rapsų supirkimo kainos. Europoje rapsų derlius sudaro 19,5 mln. tonų, o ir Lietuvoje rapsų derlingumas geras, kokybė – taip pat. Bet didelė pasiūla supirkimo kainas spaudžia žemyn,“ – taip situaciją apibūdino pašnekovas.
