Žemės lopinėlis
Moteris ūkininkauti pastūmėjo kelių hektarų žemės lopinėlis.
„Čia buvo mano uošvių žemė. Plotas nemažas – 7 ha. Kai gavome palikimą, nusprendėme jį saugoti. Nenorėjome parduoti. Galvojome – vaikai užaugs, gal nenorės išvažiuoti į užsienį ir ims išnaudoti šią žemę. Be to, ir mes senatvėje norėjome turėti šiokią tokią užuovėją.
Visą laiką gyvenome mieste, bet kai sulaukėme senatvės pensijos, persikėlėme gyventi čia, pasistatėme namelį ir po truputį pradėjome kurti daržus.
Auginame įvairias daržoves, keliolika rūšių uogų, vaisius, arbūzus ir viską, ką galima auginti žemėje. Vietos dar turėjome nemažai, norėjosi ją kažkaip išnaudoti. Taip sūnus Gediminas su žmona Erika ir anūke Daniele nusprendė auginti šilauoges“, – pasakojo žemės šeimininkė Stasė Kurlenskienė.
Trūko tik šilauogių
Šilauogių ūkis „Paalkupio slėnis“ oficialiai įkurtas 2019 metais, pasinaudojus Europos Sąjungos jaunojo ūkininko programos parama. Ją gauti pretendavo Gedimino ir Erikos dukra Danielė.
„Tuo metu šilauogių ūkių trūko, jų nebuvo tiek daug, kiek dabar. Internete skaičiau apie šių uogų naudą sveikatai ir organiškai gimė idėja, kad reikia sodinti būtent šilauoges. Juolab kad seneliai augino braškes, avietes, spanguoles, gervuoges ir kitas uogas, trūko tik šilauogių“, – apsisprendimą aiškino Danielė.
Taip prieš trejus metus uogų krūmeliais moterys užsodino pusantro hektaro. Kitais metais – dar vieną hektarą. Iš viso ūkyje šiuo metu auga apie penkis tūkstančius sodinukų. Čia priskaičiuojama šešios šilauogių rūšys – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų, tik pačių vėliausių uogų šeima kol kas nesiryžta sodinti. Sako, per didelė rizika – joms nebeužtenka šilumos ir uogos nespėja prinokti.
Padėjo ne tik abėcėlė
Moterys pasakojo, kad prieš įkurdama šilauogių ūkį šeima daug domėjosi, lankė kitus šilauogynus, sėmėsi patirties iš kitų ūkių, daug informacijos skaitė internete, o Danielė lankė įvairius mokymus, susijusius su šilauogių auginimu. Visgi, nors žinių buvo apstu, šilauogių ūkio kūrimo metu šeimai teko priimti ne vieną iššūkį. Reikėjo pagalbinių rankų, daug padėjo šeima, draugai, tėvai.
Kurlenskai žinojo, kad šilauogių plantacija įrengiama ilgam, numačius, kad augalai augs ir derės kelis dešimtmečius. Todėl buvo svarbu visus paruošiamuosius darbus kruopščiai suplanuoti ir paeiliui atlikti.
„Sunkiausia tai, kad dirvožemis nėra pritaikytas auginti šilauoges, tam reikalingos durpės. Kituose regionuose, kaip Klaipėdoje, dirvožemis yra smėlingas, o mūsų žemė molinga. Molis užlaiko vandenį. Mes ne tik kasėme tranšėjas, bet dėjome papildomą sluoksnį smėlio ir durpių. Dabar būtina nuolat palaikyti tinkamą drėgmę, nes negali būti nei per sausa, nei per daug drėgmės. Paruošimas iki pasodinimo ir buvo pats sudėtingiausias etapas, nemažai problemų turėjome su technika“, – pasakojo šeima.
Vargo yra, bet…
Paklaustos, ar nebuvo palūžimo momentų, moterys nesigina: „Tokių tvirtų nebuvo, bet minčių kilo visokių. Iš kitos pusės žinojome, kad neturime kitokio pasirinkimo. Iš Europos Sąjungos gavome finansavimą ūkiui įrengti, kuris labai stipriai įpareigojo, neturėjome kelio atgal. Pradėjome ir privalėjome viską užbaigti. Tai mums ir neleido palūžti. O kai praėjusiais metais sulaukėme pirmųjų uogų, komplimentų, kad uogos labai skanios, gražios ir didelės, mums dar labiau pakilo ūpas. Visus vargus atpirko džiaugsmas, kad viskas gerai.“
Vis dėlto šilauogių priežiūra nesibaigia pasodinimu. Kiekvieną sezoną intensyvūs darbai prasideda ankstyvą pavasarį ar net vasarį, jeigu leidžia orai, ir tęsiasi iki rudens. Šilauogių priežiūra – tai daugybė įvairių darbų: piktžolių naikinimas, mulčiavimas, apsauga nuo šalnų, laistymas, tręšimas, augalų genėjimas, kova su ligomis ir kenkėjais bei derliaus nuėmimas, kurio metu jau reikalingos pagalbinės rankos. Į ūkį uogų skinti kviečiami norintieji užsidirbti: moksleiviai, studentai ir vyresni. Pernai primojo derliaus metu ūkyje priskinta apie pusantros tonos šilauogių.
Kviečia išsirinkti skaniausių
Kurlenskų ūkyje šilauogių krūmai jau keletą savaičių mėlynuoja ir šeimininkai kviečia uogautojus į savo laukus ir siūlo patiems prisiskinti uogų.
„Žmonės gali rinktis ir skintis tokias uogas, kurias labiau mėgsta: rūgštesnes, saldesnes, mažesnes ar didesnes. Be to, ką tik nuo krūmo nuskintos uogas yra pačios šviežiausios“, – sakė ūkio šeimininkės.
Anot jų, šiemet šilauogių kaina neturėtų keistis. Tik, kaip ir įprasta, pirmosios uogos bus kiek brangesnės. Jei skinsitės patys, kilogramas pirmųjų šilauogių kainuos 5 eurus, jei norite šviežiai priskintų – 6 eurai. Vėliau kainos mažės.
Kurlenskai ir patys labai mėgsta šilauoges, visi kaip susitarę sako – pačios skaniausios nuo krūmo. Šeima uogas valgo ir šaldytas, naudoja kokteiliams, tinka į pyragus, pagardinti įvairius patiekalus, kai kurie verda uogienę.
