„Savarankiška veikla užsiimančių ūkininkų iš viso yra 36 tūkst. Iš 36 tūkst. tik 8 tūkst. deklaruoja ir moka GPM. Reiškia, kad iš visų ūkininkų tik 22 proc. moka GPM. Trečdaliui ūkininkų GPM sumažės, nes jie deklaruoja apmokestinamąsias pajamas iki 15 tūkst. eurų“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė R.Bilkštytė.
„Reiškia, kad iš 8 tūkst. ūkininkų, tik maždaug 5 tūkst. ūkininkų mokės šiek tiek didesnį pajamų mokestį“, – kalbėjo ji.
Finansų ministerijos parengtame GPM įstatymo projekte mokesčio tarifą iki 2026 m. siūloma palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc. Rugpjūčio pradžioje GPM ir kitus mokesčių reformos pasiūlymus pradėjo svarstyti parlamento komitetai.
Anot viceministrės, rengiant GPM pokyčius „atsižvelgta į žemės ūkio specifiką, išlaikytos atitinkamos sąlygos“.
Kartu R.Bilkštytė pažymėjo, kad kiekvienas ūkininkas mokestinę naštą gali pasiskaičiuoti Finansų ministerijos internetiniame puslapyje esančioje skaičiuoklėje.
„Skaičiuoklėje galima įsivesti, sakykime, praėjusių metų pajamas, praėjusių metų išlaidas ir pasiskaičiuoti. Ir tuo pat metu įvertinti, jei, sakykime, planuojamos investicijos ar į papildomas melioracijos išlaidas, kurios numatytos, ar papildomai į įrangos įsigijimą, kur nebūtų ribojamas traktorių ar kombainų naujumas“, – aiškino R.Bilkštytė.
Teigia, kad nukentės šeimos, vidutiniai ūkiai
Savo ruožtu ūkininkų atstovai siūlomiems GPM pokyčiams prieštarauja, esą mokestinė našta žemdirbiams išaugtų, nukentėtų vidutiniai, šeimos ūkiai.
Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, ir dabar ūkininkai moka didesnius mokesčius nei pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai.
„Smarkiausiai, visiškai neproporcingai lyginant su kitais Lietuvos dirbančiaisiais ir verslais, apmokestinti vidutiniai šeimos ūkiai, kurie gauna maždaug tokią apmokestinamųjų pajamų sumą, kuri lygi „Sodros“ luboms. Jie moka nepakeliamus mokesčius, nes, reikia priminti, kad apmokestinamosios pajamos ant popieriaus labai skiriasi nuo tų pajamų, kurias realiai ūkininkas gauna“, – KRK parlamentarams sakė A.Macijauskas.
Jo teigimu, smulkesnių ūkių realiosios pajamos neretai yra mažesnės nei būtinų sumokėti mokesčių suma.
„Ne visas sąnaudas ūkininkai gali įtraukti į apskaitą, todėl jų apmokestinamasis pelnas yra žymiai didesnis, nei šeima realiai gauna pajamų. Gaunasi, kad jie net neturi pinigų tiems mokesčiams susimokėti“, – aiškino sektoriaus atstovas.
„Jei šita reforma bus patvirtinta kokia yra, ji sunaikins tą vidutinį ūkininką“, – akcentavo A.Macijauskas.
Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidentas Arūnas Svitojus pažymėjo, kad šie metai dėl vyravusių nepalankių oro sąlygų, kritusių įvairios žemės ūkio produkcijos kainų rinkose, Lietuvos ūkininkams buvo sudėtingi. Pasak jo, reformos pasiūlymai finansinę naštą žemdirbiams didintų apie 10 proc.
„Šeimos, vidutiniams ūkiams, kurie turi stiprėti, stiprėti sudėtinga, ypač šiemet. Jau konkrečiai pasakyta: GPM pakeitimai palies 5 tūkst. ūkininkų, kurie yra pagrindas to stiprėjimo. Mes jų neturime daug. Ta kategorija bus žlugdoma ne tik finansiškai, bet pirmiausia morališkai, psichologiškai“, – sakė A.Svitojus.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas antrino, kad siūlymas sulyginti GPM ūkininkams su GPM samdomiems darbuotojams bendruomenę šokiravo.
Anot jo, tai yra „tikrai neobjektyvu“, kadangi žemdirbiai vykdydami veiklą prisiima didesnes finansines rizikas, rizikuoja savo asmeniniu turtu.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimondas Juknevičius pažymėjo, kad mokesčių reformos rengėjai atsižvelgę į „labai mažą dalį pastabų“, todėl žemdirbių bendruomenė mokestinių pasiūlymų paketo nepalaiko.
„Akivaizdžiai matome, kad žemės ūkis bus labiau apmokestinamas. Tai yra vienas iš pagrindinių akcentų“, – žemdirbių poziciją apibendrino R.Juknevičius.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
GPM projekte, be kita ko, dar siūloma kilstelti bendrųjų metinių gyventojo pajamų ribą, nuo kurios taikomas papildomas 7 proc. mokesčio tarifas, nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), o papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti pajamas tarp 60 ir 120 VDU.
Be to, priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno VDU. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
