Daugumoje Europos Sąjungos šalių ekologiniai ūkiai, palyginti su tradiciniais, į darbo rinką pritraukia jaunesnius ūkių vadovus, teigiama Europos Komisijos žemės ūkio rinkos apžvalgoje.
Remiantis Eurostato duomenimis, Bendrijoje penktadaliui (21 proc.) ekologinių ūkių vadovauja jaunesni nei 40 metų specialistai, kai tokio amžiaus vadovai dirba tik kas dešimtame tradiciniame ūkyje (12 proc.).
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio teigimu, tokiu būdu ekologinė žemdirbystė ir ekologiško maisto gamyba prisideda ne tik prie klimato kaitos bei poveikio aplinkai mažinimo tikslų, bet ir socialinio tvarumo kaimo vietovėse bei žemės ūkyje.
Paviliojo parama
O štai ūkininkai kalba ne tik apie jaunųjų ūkininkų tvarumui palankias nuostatas, bet ir apie svarbų postūmį – finansinę paramą.
Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus, svarbiausias klausimas būtų, kodėl tie jauni žmonės renkasi būtent tokį ūkininkavimo būdą.
„Kadangi už ekologinį ūkininkavimą skiriami papildomi balai, tai įvairiems projektams suteikia prioritetą ir padidina galimybę gauti europinę paramą“, – teigė M.Petkevičius.
Žemės ūkio ministerija šiemet balandį patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano investicinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisykles.
Jose numatyta, kad pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų pirminė gamyba arba pagamintų – išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas.
„Taigi taisyklės yra taip sukurtos, kad tam, jog jaunas ūkininkas gautų paramą, jis turi būti ir ekologas, ir perdirbti tai, ką užaugina. Taigi paramos kartelė iškelta ypač aukštai.
Pagal minėtą priemonę paramai gauti paraiškų buvo pateikta dvigubai daugiau, nei skirta pinigų projektams finansuoti. Jaunieji ekologai, ko gero, visi ją ir gavo.
Projektams finansuoti numatyta vienkartinė 60 tūkst. eurų išmoka“, – kalbėjo M.Petkevičius.
Uždara grandinė
Pasak pašnekovo, maždaug pusėje ekologinių ūkių Lietuvoje yra auginami gyvuliai arba naminiai paukščiai. Tie ūkiai yra sukūrę uždarą ūkininkavimo grandinę – patys ruošia pašarus, neperka trąšų, nes laukus tręšia organinėmis trąšomis.
„Yra ir tokių ekologų, kurie augina tik javus arba, pagal sutartis su įmonėmis, ekologines javų, žolių arba kitų žemės ūkio kultūrų sėklas“, – užsiminė M.Petkevičius.
Nepalankios sąlygos
Vis dėlto Lietuvoje, anot pašnekovo, ekologiniam ūkininkavimui sąlygos nėra palankios.
„Jaunųjų ūkininkų, šiemet teikusių paraiškas ūkiams įkurti, žemės ūkio valdos vidutinis dydis yra apie 20 hektarų. Tuo tarpu ūkininkų, kurie šiemet išsižadėjo ekologinio ūkininkavimo, vidutinis valdos dydis siekė 90 hektarų, taigi ekologiniam ūkininkavimui tenkantis bendras žemės plotas Lietuvoje sumažėjo 15 proc.
Gamybiniai ekologiniai ūkiai pasitraukė, nes išmokos – mažos, prilygsta įprastiniam ūkiui, o reikalavimai – ypač dideli“, – paaiškino pašnekovas.
