Afrikiečiai badaus? Argi okupantams tai rūpi? Po ukrainiečių drono smūgio į Rusijos tanklaivį jie savaitgalį surengė keršto ataką.
Per masinius smūgius į Ukrainą paleista 70 įvairaus tipo raketų. Chmelnickyje, esančiame šalies vakaruose, tarp Kijevo ir Lvovo, sunaikinti grūdų sandėliai.
Šiek tiek anksčiau, baigiantis liepai, Rusijos pajėgos į Odesą paleido dronus – ataka buvo nukreipta į Dunojaus uosto infrastruktūrą, buvo sunaikintas grūdų angaras.
Žinios apie sprogdinamus grūdų sandėlius Ukrainoje neprasprūsta pro žaliavų biržos dalyvių akis.
„Grūdų rinka yra jautri. Smulkieji žaliavų rinkos investuotojai, turintys mažiau patirties, labai jautrūs bet kokioms žinutėms iš karo zonos.
Vos tik pasiekia žinia apie grūdų sandėlių atakas Juodosios jūros pakrantėje, grūdų kainos ateities sandoriuose smarkiai pašoka“, – pratarė ūkininkas, kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ steigėjas bei narys Raimundas Juknevičius.
Bet ne tik karas daro įtaką grūdų kainoms, skaudūs gamtos pokštai – taip pat.
Gąsdina anomalijos
„Sausra sumenkino javų derlių, dabar kita anomalija – audros, kruša ir liūtys – gadina jo kokybę ir trukdo kitiems būtiniems žemės ūkio darbams. Pavyzdžiui, kad gautų išmokas, iki rugpjūčio 15 d. ūkininkai turi pasėti tarpinius pasėlius, bet javai juk dar nė nenukirsti“, – sakė R.Juknevičius.
Jo paties ūkyje, kuriame javai bei pupos užima 160 hektarų žemės, sausra pasėlių derlingumą sumažino apie 15–20 proc.
„Žiemkenčių derliumi aš negaliu skųstis, nors jis ir yra apie 15 proc. mažesnis, nei būta pernai. Iš hektaro byrėjo apie 7 tonas kviečių, nors, pagal pavasarines prognozes, turėjo būti apie 8 tonas.
Vasarojaus auginu tik pupas, jų derlius nebus stebuklingas. O štai žieminiai rapsai nukentėjo labiausiai ir vietoj įprastinių 4–5 tonų iš hektaro prikūliau vos apie 2 tonas.
Šiuo metu esu javus nukirtęs maždaug trečdalyje ploto. Manau, kad mano ūkyje nėra bloga padėtis, nes smulkesni ūkiai, kurie neturi savo kombainų, vis dar laukia, kol kiti galės nukirsti jų javus. Situacija dėl įnoringos gamtos sudėtinga“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis sakė, kad laikosi tokios strategijos – kas rudenį sėja kuo daugiau žiemkenčių, nes jie atsparesni sausrai.
„Bet yra didelė rizika, kad žieminiai pasėliai iššals. Taip nutiko 2010–2011-ųjų žiemą, kai viskas iššalo, ir pavasarį teko laukus iš naujo apsėti vasarojumi. Tad, mažindamas riziką, draudžiu pasėlius nuo iššalimo“, – sakė R.Juknevičius.
Kokybė jau prastėja
R.Juknevičius yra kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ steigėjas bei narys. Kadangi kooperatyvas turi savo elevatorių, jam priklausantys ūkininkai šiemet skubėjo išvairuoti kombainus į laukus dar tuomet, kai grūdai buvo drėgnoki.
„Būgštavau, kad po sausros ateis liūtys, ir mano baimė pasitvirtino. Pjoviau skubėdamas, vos tik grūdai subrendo, nors reikėjo juos smarkiai džiovinti, o elektros sąnaudos padidino savikainą.
Jei būčiau neskubėjęs, situacija būtų dramatiška. Nes tuomet, kai subrendusius kviečių grūdus sudrėkina lietus, jie nė nenukulti ima dygti varpose.
Taip šiemet nutiko Vokietijoje, kur branda atėjo anksčiau, o lietus atslinko panašiu laiku kaip pas mus. Situacija ten kritiška, ūkininkai dalinasi informacija apie varpose sudygusius kviečius.
Taigi dabar rekomenduojama juos kirsti kad ir šlapius, nes dar bus tinkami maistui, nes sudygę grūdai tinka tik pašarams“, – paaiškino ūkininkas.
Maistinių ir pašarinių kviečių tonos supirkimo kaina skiriasi maždaug 20–25 eurais.
Pavyzdžiui, šiuo metu už aukštos klasės maistinių kviečių toną ateities sandoriams siūloma 240 eurų, už antros klasės maistinių kviečių toną – apie 210–220 eurų, už pašarinių – apie 190–200 eurų. Bet jei atsitiktų taip, kad pašariniais virs visas dar nenupjautas kviečių derlius, kainos sparčiai kris.
Tenka valdyti riziką
„Ūkininkai šiaip jau kalba apie tai, kad metai nėra blogi – kad grūdų derlius yra vidutinis, bet yra ir tokių ūkių, kurie visiškai nusivylė. Tam tikrose vietovėse sausra pasidarbavo baisiau, sumenkino derlių 30–40 proc., o ir pastaruoju metu įvykę gamtos kataklizmai kai kuriems ūkiams kirto ypač skaudžiai“, – užsiminė Raimundas.
Pasak jo, ES žemės ūkio politikos akcentai yra taip sudėti, kad parama, skirta klimato rizikai valdyti, prireikus pasiektų ūkius ir pačios šalys skatinamos prisidėti kurdamos specialios paskirties fondus.
„Neretai ūkininkams priekaištaujama, jog jie, ir žinodami, kad gresia gamtos stichijos, nedraudžia pasėlių. Vis dėlto viskas susiję su pinigais – jei neturės pinigų sėkloms, neturės ir ko drausti.
Dalis ūkių Lietuvoje yra labai turtingi, bet maždaug 120 tūkst. ūkių yra vidutiniai, jų pajamos gana menkos. Dauguma jų nepajėgūs valdyti rizikos – apdrausti pasėlių“, – patikino pašnekovas.
Kruša ir stichinė liūtis yra draudžiamos rizikos. Apdraustas pasėlių plotas šalyje siekia 462 tūkst. hektarų, o apsidraudusių ūkių yra vos 2400.
Prognozės – miglotos
Ūkininkai kalba ir apie tai, kad galimybių grūdų supirkimo kainoms didėti teikia tai, kad pasaulinė krizė galbūt nebus tokia gili, kaip prognozuoja ekonomistai. Bet kokiu atveju kaina juk priklauso nuo pasiūlos ir paklausos.
Pasak R.Juknevičiaus, pernai karui prasidėjus eksportuojančios šalys dar turėjo grūdų atsargų, tad tos, kurioms reikėjo, prisipirko grūdų rezervui. Lietuva apie 70–80 proc. grūdų eksportuoja į trečiąsias pasaulio šalis, bet šių metų požymis – šalys perka jų tik tiek, kiek suvartoja, o vartojimas mažėja.
„Nežinome, kaip nusistovės paklausa ir kokia bus pasiūla. Rusija siunčia Žemės ūkio ministerijos žinutes aiškindama, kad šiemet esąs labai geras grūdų derlius, bet neįmanoma žinoti, ar ji kalba tiesą.
Išlieka klausimas, ar Rusija galės laivais išgabenti savo derlių, ar bus tam užkirstas kelias ir sankcijos suveiks.
Nežinia, kokia bus situacija tose Afrikos šalyse, su kuriomis Rusija draugauja, nes jos – ant karo slenksčio. Taigi sunku nuspėti tendencijas“, – sakė ūkininkas.
Vidutiniai metai
Grūdų prekybos bendrovės „Agrochema“ išplatintame pranešime teigiama, kad į grūdų talpyklas suvežti pirmieji šių metų derliaus miežiai, kviečiai bei rapsai rodė, jog šie metai žemės ūkyje bus vidutiniai, o ir tarptautinė grūdų rinka neapsieis be iššūkių.
Anot „Agrochemos“ komercijos direktoriaus Gerardo Brazaičio, rapsai iki liūčių atrodė net geriau negu praėjusiais metais, grūdai – aliejingi, o prognozuojamas jų derlingumas – 2,5–3 t/ha. „Remiantis daugiamete statistika ir pirmaisiais šių metų rezultatais, tikimasi, kad rapsų šiais metais bus prikulta apie 0,75 mln. tonų, kviečių – apie 4 mln. tonų, o miežių – apie 0,5 mln. tonų“, – teigė jis.
„Latvijoje javapjūtė nuo Lietuvos atsilieka 5–7 dienomis. Latvijos derliui, kaip ir šiaurinei bei vakarinei Lietuvos daliai, blogas oras turėjo didesnės neigiamos įtakos ir čia laukiama kiek mažiau tonų, nei buvo prognozuota.
O štai kitos kaimyninės šalys – Lenkija ir Vokietija, su kurių grūdais tarptautinėje rinkoje konkuruojame, tikisi gero derliaus“, – sakė G.Brazaitis.
Prognozės bliūkšta
Marius Vasiliauskas
Žemės ūkio verslo bendrovės „Scandagra“ vadovas
„Mūsų vertinimu, iki rugpjūčio 9 d. Lietuvoje buvo nukulta apie 60 proc. derliaus. Javapjūtę smarkiai sulėtino lietingi orai.
Kita vertus, dar birželio pradžioje buvo prognozuojamas labai prastas derlingumus dėl vyravusios sausros, tad džiugu, kad šios prognozės nepasitvirtina – kol kas matome geresnius ir grūdų kokybės, ir derlingumo rezultatus.
Manome, kad bendras grūdų derlius gali siekti ir 7,8 mln. tonų – pernai buvo apie 7,3 mln. tonų.
Kol kas Lenkija, Vokietija bei Rusija deklaruoja gerokai prastesnius derliaus ir grūdų kokybės rezultatus nei įprastai.
Geopolitinė situacija vis dar turi reikšmingos įtakos grūdų rinkai. Uždarius eksporto koridorių grūdai iš Ukrainos intensyviai vežami kitais keliais – kraunami Dunojaus uostuose, gabenami per Rumuniją, Vengriją, Lenkiją ir tik nedidelė dalis krovinių atvyksta ir iki Lietuvos bei Latvijos.
Bet įtampa vis tiek juntama, nerimą kelia ir tai, kad pradėtos atakos prieš Rusijos laivus Juodojoje jūroje, o tai atitinkamai turi įtakos laivų frachtų kainoms – užmokesčiui laivo valdytojui už krovinių gabenimą.
Nepaisant visko, bendras pasaulinis grūdų balansas yra tikrai geras. Tiesa, ekonominė situacija daugelyje regionų nėra palanki vartojimui, todėl stipriai aukštesnių rinkos kainų nereikėtų tikėtis. Kita vertus, geros kokybės kviečiai bus paklausūs.“
