Užsiimant bearime žemdirbyste – pavyzdžiui, tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą, sekliuoju dirvos paviršiaus purenimu ar juostiniu žemės dirbimu – svarbiausia kiek įmanoma išsaugoti dirvos sluoksnius netrikdant susiformavusių mikrobiotos struktūrų ir nenaikinant naudingų gyvių (kaip sliekai) suformuotų kanalėlių („sliekų ir kitų naudingų gyvių namų“). Augalinės liekanos ant dirvos paviršiaus pasitarnauja apsaugant ją nuo drėgmės praradimo, o kartu yra geras maistas dirvožemio naudingiems gyviams, kurie sukuria palankias sąlygas ir mikrobiotai plėtotis, taip didinant dirvožemio derlingumą ir gyvybingumą.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) nustatyta pagrindinė bearimės žemdirbystės sąlyga – žemės dirbimas be plūgo (neapverčiant dirvos sluoksnių) ir dirvos augalinių liekanų dangos išlaikymas augalų nevegetacijos laikotarpiu (t.y. nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d.). Tačiau jame nereglamentuojami konkretūs bearimio žemės dirbimo būdai bei nenustatytas dirvos įdirbimo gylis. Žemės ūkio ministerija Strateginiame plane iki kitų metų pasėlių deklaravimo šias sąlygas ketina tikslinti.
Pradžia Amerikoje
Bearimė žemdirbystė išplito praeito šimtmečio pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip veiksmingas būdas dirvožemio erozijai valdyti. Šios žemdirbystės šalininkai teigia – taip taupomi energetiniai resursai, didinamas humuso kiekis dirvožemyje, mažinamas piktžolėtumas, tuo pačiu ir pesticidų naudojimas, žemės dirbimas labai paspartėja. Žemei dirbti pasitelkiami specifiniai žemės ūkio padargai, mašinos ir agregatai. Išskiriamos pagrindinės dvi technologijos – tiesioginė sėja (angl. direct drill (No-Till)) ir minimalus žemės dirbimas (angl. strip-till, min-till arba mulch-till).
Tiesioginės sėjos atveju naudojamos specialios sėjamosios ir sėjama tiesiai į ražieną. Dirvos paviršius beveik 100 proc. lieka padengtas augalinėmis liekanomis – taip išsaugojama drėgmė, mažinamas piktžolėtumas. Minimalaus žemės dirbimo technologijoje naudojami specialūs kultivatoriai, įdirbantys tik tiek dirvos paviršiaus, kad įterptų augalines liekanas. Sėjama į mulčą.
„Ūkininkauju Aukštaitijos plynaukštės gale, Ukmergės rajone. Molėtų pusėje dirvožemiai nėra derlingi, vyrauja priesmėliai, todėl organinė medžiaga čia itin svarbi. Ūkyje pradėjus taikyti vien tik bearimę technologiją, buvo neramu – derlius pastebimai buvo sumažėjęs. Rezultatai pasikeitė, praėjus keleriems metams – derlius augo, didėjo, o dabar žiemkenčių derlingumu nenusileidžiame gaunamiems regiono chemizuotuose ūkiuose. Hektare užauga 4–6 tonos javų, gyventi galima“, – aiškina ūkininkas Valentinas Genys, kuris savo ekologiniame ūkyje bearimę žemdirbystę kultivuoja jau daugiau nei du dešimtmečius.
Pastaruosius kelis dešimtmečius ūkininkams vis dažniau renkantis augalininkystę, intensyvus žemės dirbimas, gausus sintetinių trąšų naudojimas alina dirvožemį. Mokslininkų atliktais vertinimais šalyje pažeista apie 75 proc. žemės ūkio naudmenų dirvožemio.
Reikia pažinti savo žemę
Bearimiu būdu dirbti žemę gana sudėtinga – reikia daug žinių, stebėti aplinką ir derinti gamybinius veiksmus prie jos.
„Turi gerai pažinti savo dirvožemį ir augalus. Mano ūkyje buvo problema dėl piktžolių. Jų augo daug, todėl ir norėjome jas naikinti. Tačiau pasigilinus, paaiškėjo, kad dirvai šios piktžolės reikalingos. Botaninė įvairovė yra ne tik kultūriniai augalai, bet ir nekultūriniai. Jie atlieka tam tikrą funkciją – gamina veikliąsias medžiagas, reikalingas mikroorganizmams, o šie jas grąžina atgal kultūriniams augalams“, – dėlioja V. Genys.
Taigi, gamta mėgsta pusiausvyrą, o dirvožemio kokybė priklauso nuo ten gyvenančių mikroorganizmų.
Gelbsti ankštiniai
Kita tausojamosios žemdirbystės priemonė dirvožemio struktūrai pagerinti yra ankštiniai augalai sėjomainoje, ypač nemišriuose ekologiniuose ūkiuose, kuriuose nėra gyvulių, o užsiimama tik augalininkyste.
„Didesnį derlių galima užauginti naudojant mišinius su ankštinėmis ar miglinių žolėmis. Tokie mišiniai gali pakeisti apie 150 kg mineralinio azoto trąšų kiekį. Po žirnių ar pupų, ypač ekologiniuose ūkiuose, kur auginant javus reikalinga sėjomaina, derlius gali būti tona ar net daugiau didesnis, nei auginant be ankštinių“, – pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Žydrė Kadžiulienė.
Žinoma, dalį plotų ūkyje užsėjus ankštiniais augalais, derliaus negaunama bent vienerius metus, netenkama tiesioginių pajamų. Tačiau pagerinta dirvožemio kokybė leidžia užauginti gausesnį derlių ir susigrąžinti praleisto laikotarpio pajamas. Be to, ankštinius sėjomainos augalus ūkininkai gali panaudoti ir kitais naudingais būdais – pavyzdžiui, kompostavimui, perkėlimui iš vieno lauko į kitą.
Sėjomaina ar neariamoji žemdirbystė, pasirinktos ūkininkų, padeda išvengti dirvožemio struktūros pažeidimų, yra veiksmingos priemonės dirvai atstatyti, ją paversti derlingesne, o kartu – draugiškos aplinkai, prisidedančios prie darnios ekosistemos kūrimo ir saugojimo.
Galimos paramos priemonės
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta parama ekologinėms sistemoms, naudingoms klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei. Ūkininkų, veiklą vykdančių ariamojoje žemėje, poreikius geriausiai atitinka kompleksinė ekologinė sistema „Veiklos ariamojoje žemėje“ susidedanti iš 4 gamybinių ir 3 negamybinių veiklų. Dirvožemiui nuo degradacijos saugoti, jo pažeistai struktūrai atkurti paramos gali tikėtis ūkininkai, pateikę paraiškas paramai gauti pagal gamybines veiklas „Neariminės žemdirbystės technologijos“, „Tarpiniai pasėliai“, „Augalų kaita“ ar „Sertifikuotos sėklos naudojimas“.
Veikla „Neariminės žemdirbystės technologijos“
Intensyvi ariamoji žemdirbystė spartina dirvožemio organinės medžiagos ir palankios mikrobiotos nykimą, todėl ūkininkai skatinami taikyti neariamąjį žemės dirbimą ir tiesioginę sėją. Ši technologija didina dirvožemio derlingumą, gelbsti dirvą nuo erozijos, o sveikesnėje dirvoje pasėliai mažiau nukenčia nuo ligų, augalinių liekanų danga išsaugo dirvoje drėgmę ir sukauptą organinę medžiagą.
Ūkininkai, javus sėjantys į neįdirbtą dirvą ar naudojantys kitas bearimes technologijas paramą gali gauti pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Nustatytos išmokos dydis siekia 66 Eur/ha, mažiausias tinkamas paramai plotas – 1 ha, įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Tarpiniai pasėliai“
Išsaugoti ekologinę pusiausvyrą, įtraukti augalų nepasisavintą azotą ir kitas medžiagas į biologinį apytakos ratą padeda tarpiniai pasėliai. Auginti dirvožemį gerinančius augalus skatina veikla „Tarpiniai pasėliai“.
Ūkininkai, tokius pasėlius įsipareigoję išlaikyti per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius privalo pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Veiklai „Tarpiniai pasėliai“ tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami iki liepos 1 d. į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites (arba iki spalio 1 d.) po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. Posėlį nepertraukiamai būtina išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Augalų tarpiniuose pasėliuose, įsėliuose ar posėliuose priežiūrai ūkininkai privalo laikytis reikalavimo nenaudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų, nenaudoti jų pašarui, nenuimti jų derliaus.
Už tą patį plotą parama pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ gali būti skiriama tik pagal vieną pasirinktį: už tarpinius pasėlis per žiemą, už įsėlius arba posėlius. Šiuo atveju išmoka siekia 139 Eur/ha, mažiausias tinkamas paramai plotas – 1 ha, įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“
Parama pagal veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ūkininkus įpareigoja ne mažesnius kaip 0,5 ha javų, ankštinių javų ir žolių plotus apsėti sertifikuota sėkla. Šioje veikloje gali dalyvauti ir ūkiai, atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla ganyklas ar pievas.
Paminėtina, kad plotų, kuriuose pasėta sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai.
Veiklai numatyta išmoka – 16 Eur/ha, įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Augalų kaita“
Žemės plotuose pakaitomis sėjami augalai iš dirvožemio gauna daugiau mineralinio azoto, todėl ūkininkai jų tręšimui sunaudoja mažiau trąšų. Be to, augalų kaita mažina azoto išplovimo į paviršinius ir požeminius vandenis riziką, užtikrina piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų plitimo prevenciją, mažesnį pesticidų poreikį, dirvožemio humuso balansą, geresnį augalų maisto medžiagų panaudojimą, mažina dirvožemio eroziją.
Ūkininkai, norintys gauti paramą pagal veiklą „Augalų kaita“ įsipareigoja kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 skirtingų rūšių augalų kaitą, iš kurių bent vienarūšis būtų ankštinių , ir jam skirti ne mažiau kaip 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto žemės ploto. Įsipareigojimų laikotarpis (išlaikyti plotą) – 4 metai, išmokos suma – 57 Eur/ha kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.
Parama ir iš kaimo plėtros programos
Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones „Investicijos į materialųjį turtą“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir kt., taip pat nukreiptos tausojančios žemdirbystės skatinimui, biologinės įvairovės išsaugojimui, inovatyvių technologijų ūkiuose naudojimui, mažesnei aplinkos taršai ir klimato švelninimui bei gyvūnų gerovei. Pažangos siekiantys ūkiai pagal šią programą yra finansuojami iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
