„Sėkla yra pradžių pradžia. Viskas prasideda nuo grūdo, kuris krenta į žemę. Be geros sėklos tikėtis gero derliaus – turbūt yra bergždžias dalykas. Ūkininkas visus metus sunkiai dirba, padaro dideles investicijas į žemę, tad sėti nekokybišką sėklą gali tik tas, kuris arba nesupranta, ką daro, arba nesitiki gauti gero derliaus“, – kokią svarią įtaką derliui turi gera sėkla pasakoja ūkininkas Aušrys Macijauskas, jau ne vieną dešimtmetį auginantis javus.
Jo teigimu, ūkininkas neturėtų rizikuoti neatsakingai pasirinkdamas sėklą ar bandydamas pats užsiauginti sėklą, neįvertinęs iššūkių, kurie laukia pasukus šiuo keliu.
„Norint pasidaryti savo ūkyje kokybiškos sėklos, tos vadinamos ūkinės sėklos, nedraudžiama. Bet kokiame agronomijos vadovėlyje yra aprašyta sėklininkystė, kaip tai daroma. Bet reikia suprasti, kad tam reikia įdėti labai daug pastangų. Turi būti infrastruktūra pritaikyta tam, speciali technika, sandėliai ir džiovinimo įrenginiai specialūs. Sėklai džiovinti netinka bet kokios džiovyklos, tam tikrai reikalingos didžiulės investicijos.
Tad sertifikuotos sėklos naudojimas labai supaprastina gyvenimą. Sėji jau paruoštą sėklą ir tau jos nereikia nei papildomai valyti, nei beicuoti, nereikia auginti sėklinių pasėlių ar turėti atskiros vietos sandėlyje jai laikyti. Tai gerokai palengvina gyvenimą ūkininkui.“
Pasak sėklas tūkstančiams ūkininkų ne tik Lietuvoje tiekiančios kompanijos „Dotnuva Seeds“ Sėklininkystės skyriaus vadovo Sigito Augo, sertifikuotos sėklos naudojimas turi ir daugiau privalumų.
„Laukų dauginimo sėkla yra kontroliuojama tiek mūsų specialistų, tiek Valstybinės augalininkystės tarnybos. Kokybė tikrinama keturis kartus, kol sėkla patenka pas ūkininką. Taip išvengiama karantininių piktžolių, tad reikia mažiau herbicidų. Ir biologinės grūdo savybės yra geriau išlaikomos. „
Kad ūkininkai drąsiau pereitų prie patikrintų sėklų, Europos Sąjunga siūlo paramą už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus. „Savame ūkyje užauginta sėkla tikrai yra pigesnė. Bet visada klausiu: kaip ta investicija atsiperka?“ – teigia „Dotnuva Seeds“ atstovas S.Augas.
„Jeigu mes suskaičiuosime visus kaštus, kuriuos ūkiai patiria savo ūkyje, ir įvertinsime, kad dar valstybė remia sertifikuotos sėklos naudotojus, tai hektare skirtumas tarp paties užaugintos ir sertifikuotos yra dešimt, penkiolika eurų. Tai akivaizdu, kad sertifikuotos sėklos pasirinkimas tikrai atsiperka. Be to, atneša ir didesnį derlių, ir didesnes pajamas.“
Nors didžiųjų Europos ir Skandinavijos šalių ūkininkai jau beveik visiškai perėję prie sertifikuotos sėklos naudojimo, lietuviai vis dar delsia. Ir kai kurie jų tai daro ne tik dėl to, kad tokia sėkla brangesnė. Vis dar yra nemaža dalis ūkių, kurie pasitiki tik tuo, ką patys užaugina.
„Užsienio valstybėse, Vokietijoje ir pats esu lankęsis tokiuose ūkiuose, kur jau ūkininkai perėjo šimtu procentų prie sertifikuotos sėklos ir net nebeįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Pas mus tas procesas tiktai įsibėgėja ir mes kiekvienais metais naudojame vis daugiau ir daugiau sertifikuotos sėklos, bet tam reikia laiko, ūkininkas turi patikėti“, – apie tarpusavio pasitikėjimo svarbą pasakoja ūkininkas A.Macijauskas.
„Tam reikia partnerių, kurie pateiktų kokybišką sėklą. Tas partneris turi būti patikimas, ūkininkas turi būti šimtu procentų tikras, kad ta sėkla bus tokia, kokia ji yra parašyta sertifikate. Labai svarbi yra partnerystė su sėklos gamintojais. Tai tas pasitikėjimas didėja, mes matome, kad sėkla kiekvienais metais vis kokybiškesnė ir kokybiškesnė.
Ankščiau, prieš kelis dešimtmečius, ūkininkavimo pradžioje, būdavo, kad lyg ir sėkla sertifikuota, bet kokybė netenkina, ji užteršta kitų augalų sėklomis ar net piktžolių sėklomis. Pasitaikydavo ir tokių atvejų. Tačiau pastaraisiais metais to nebūna ir tas pasitikėjimas auga, tad ir mes naudojame vis daugiau sertifikuotos sėklos.“
„Mūsų ūkiai pagal sertifikuotos sėklos naudojimą yra gal, sakyčiau, labiau lentelės pabaigoje, lyginant su Europos ūkininkais. Lietuviai naudoja javų apie 20 procentų sertifikuotos sėklos, kai vidurkis Europoje yra apie 50 procentų. Na, o pirmaujančios, Skandinavijos šalys, net 80–90 procentų laukų užsėja sertifikuota sėkla. Bet ir pas mus kiekiai pamažu didėja“, – teigia „Dotnuva Seeds“ Sėklininkystės skyriaus vadovas S.Auga.
Siekdami išlaikyti ūkininkų pasitikėjimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, sėklų augintojai stengiasi pasiūlyti vis naujų veislių, kurios garantuotų geresnį derlių ir didesnį atsparumą klimato pokyčiams bei ligoms. Ūkininko A.Macijausko teigimu, anksčiau būta nemažai nusivylimų sėklomis.
„Buvo tokių pereinamųjų laikotarpių, kai ūkininkai labai drąsiai pereidinėjo nuo vienos veislės prie kitos, susigundė dideliais derliais, tad buvo, kad ir „nudegė“. Pavyzdžiui iš pietų kraštų atvežtos veislės, kurios nėra adaptuotos Lietuvos klimatui, dažnai nuvilia, nes pasėliai neperžiemoja, neatlaiko pavasarinių šalnų ir augalai gali net žūti. Todėl renkantis veislę reikia būti labai atidžiam.
Veislės turi būti patikrintos, Lietuvoje augintos keletą metų, adaptuotos. Be to, visada reikia klausyti specialistų patarimų, žiūrėti į tinkamiausių veislių sąrašą, kurį sudarinėja mūsų atsakingos sėklininkystės institucijos ir tą daryti labai atsargiai.“
Prieš pasiūlydami ūkininkui, sėklų augintojai naują veislę išbando savo laukuose, stebi ne vieną sezoną, kad sėkla pereitų visus mūsų šaliai būdingus išbandymus.
„Bandome naujas veisles vietos sąlygomis ir ūkininkų laukuose pagal tą technologiją, kurią jie naudoja, remiamės naujausia moksline metodika. Visas veisles sėjame tą pačią dieną, tą pačią normą, visoms veislėms taikome tą pačią agrotechnologiją ir visas veisles tame pačiame lauke pasėjame keturiose skirtingose vietose, kad išvengtume dirvožemio netolygumo.
Stebime per sezoną įvairias savybes, kaip krūmijasi, koks žiemkentiškumo atsparumas, atsparumas ligoms, išgulimui, taip pat stebime aukščius. Ir žinoma, vienas svarbiausių parametrų tai yra derlius ir jo kokybė, pajamos iš hektarų“, – apie ilgą veislės stebėjimo procesą pasakoja S.Augas.
„Tai kiekvieną tą laukelį mes nukulame, pasveriame, nustatome kokybę ir turėdami tuos duomenis analizuojame juos ir priimame sprendimą: ar šita nauja veislė yra kažkuo pranašesnė už esamą rinkoje, ar ne.“
Šiais metais „Dotnuva Seeds“ stebi net 238 veisles, turi virš 950 apskaitinių laukų. Praėjusios šios kompanijos stebėjimus, veislės patenka į Valstybinį augalų veislių tyrimo centrą, kur yra tiriamos dar 2 ar 3 metus, priklausomai nuo rūšies.
„Ir jeigu jau praeina ir šį filtrą, yra užregistruojamos, tai galima sakyti, kad šios veislės nugalėjo savo konkurentus. Tada jau mes galime pradėti tos veislės dauginimus ir platinimus. Šis tyrimo procesas užtrunka 4–5 metus“, – pasakoja „Dotnuva Seeds“ Sėklininkystės skyriaus vadovas. „Bet jeigu kalbėtume apie veislės kelią nuo jos sukūrimo iki žemdirbio lauko, tai laiko periodas yra nuo 10 iki 15 metų.“
Atsakingai atrinktų bendradarbiaujant su selekcininkais ir Lietuvoje augintų, stebėtų naujų sėklų pasirinkimas ūkininkui ne tik palengvina gyvenimą, kaip teigė ūkininkas A.Macijauskas, bet ir yra tvaresnis sprendimas auginant patikimas, saugias augalų veisles, kurios apdovanoja didesniu derliumi ir gebėjimu gauti daugiau grūdų iš to paties lauko.
„Žvelgiant per tvarumą, tai taip, tai yra ir tvaresnis sprendimas, nes gera sėkla reiškia tolygesnį pasėlį, o tolygesnis pasėlis – mažiau piktžolių, mažiau chemikalų, pesticidų ir ligų pasėlyje. Ir žinoma, mažesnis poveikis gamtai“, – teigia beveik tris dešimtmečius augalininkyste užsiimantis A.Macijauskas.
Kodėl naujų sėklų veislių stebėjimas trunka taip ilgai? Kodėl Europos Sąjunga kol kas neleidžia mokslininkams pagreitinti šio proceso? Ir kokiose pasaulio šalyse sėjami lietuviški grūdai? Visi atsakymai – laidoje „Tvarumo kodas“.
