„Kiek žinau, pieno perdirbėjai lankėsi parodose, domėjosi tokio pieno gamyba, stebėjo, kad jis turi didelę paklausą rinkose. Tad ėmė domėtis gyvuliais, turinčiais šį geną. Ūkininkai ir bendrovės pradėjo auginti A2A2 genų derinį turinčias karves ir veisimo būdu išgryninti reikiamą genų derinį. Dabar per parą yra pagaminama keliolika tonų pieno be A1 baltymo“, – sako žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.
Kokia specialaus A2A2 genų derinio nauda? Jį turinčių karvių piene nėra specifinio A1 baltymo, todėl pienas yra tinkamas netoleruojantiems laktozės. Toks pienas gaunamas tik iš atrinktų karvių, turinčių vien tik A2/A2 genų derinį ir duodančių pieną, kuriame yra tik A2 pieno baltymas.
Prekiauja keletą mėnesių
Suformuoti karvių, turinčių šį geną, bandą ir ją išlaikyti nėra toks paprastas darbas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Funkciniam pienui gaminti būtinos karvės, turinčios specialų A2A2 genų derinį – jis nėra dominuojantis, todėl paveldimas retai. Problemą sprendžia veislininkystė – tokių karvių ūkiuose daugėja veisimo būdu.
Alergiškiems vartotojams tinkantis pienas kovo pabaigoje pasiekė Lietuvos parduotuvių lentynas. Idėja pasiūlyti vartotojams tokį pieną gimė UAB „Žemaitijos pienas“.
Pasak V.Abukausko, rinka diktuoja naują nišą, kuria gali pasinaudoti ir Lietuvos pieno gamintojai. „Jeigu yra naujo produkto poreikis, tai gera galimybė ir ūkininkams, kurie gamina pieną. Toks produktas turėtų būti patrauklus ir vartotojams, kurie netoleruoja laktozės arba A1 baltymo“, – teigė žemės ūkio viceministras.
Pasaulyje alergiškiems žmonėms tinkantis pienas ir iš jo pagaminti produktai jau ne naujiena, jo galima rasti Naujosios Zelandijos, Australijos, Azijos, JAV ir ES šalių prekybos tinkluose.
Kaip išgryninamas genas
Telšių rajone ūkininkaujanti Ieva Stanienė ūkyje augina karves su savitu genų deriniu. Ūkininkė ypač daug dėmesio skiria pieninių galvijų bandos genetikai – atlieka genominius tyrimus, kurie parodo, ar gyvuliai turi A2A2 genų derinį, kokia jų sveikata ir kokybė. Anksčiau tokius tyrimus atlikdavo tik vienai kitai telyčaitei, dabar – visiems bandos gyvuliams. Taip pieno gamintoja atsirenka pačius perspektyviausius galvijus.
„Genominis tyrimas parodo ne tik, ar telyčaitė turi A2/A2 genų derinį, bet ir daug kitos naudingos informacijos: kiek pieno ji duos, kokiomis ligomis sirgs, kokia bus tešmens struktūra ir kt. Kitaip tariant, šis tyrimas parodo, ar gyvulys bus produktyvus ir neš naudą, ar nuostolį ūkiui“, – aiškino I.Stanienė.
Ūkininkė pastebi, kad galvijų A2A2 genų derinio išgryninimas yra ilgas procesas. Jeigu A2A2 geną turintis bulius sukryžminamas su karve, turinčia A1A1 geną, palikuonis 100 proc. turės A1A2 geną. Sukryžminus su A1A2 – pusė palikuonių turės A2A2 geną, pusė – A1A2. Ir tik sukryžminus A2A2 bulių su A2A2 karve, 100 proc. bus paveldėtas A2A2 genas.
Ūkininkė sako, kad sėklinant karves reikia atsirinkti bulius, kurie turi A2A2 genų derinį. Tačiau tokiu atveju pasirinkimo galimybės mažėja.
Bandai suformuoti reikia laiko
I.Stanienė kartu su dukra ir sūnumi laiko per 300 galvijų: 140 melžiamų karvių, 150 telyčių ir buliukų. Kiek bandos karvių ir telyčių turi A2A2 genų derinį, tiksliai pasakyti ji negalėtų, bet tokių gyvulių daugėja.
„Veislininkystėje neverta tikėtis greito rezultato. Norint, kad visa banda turėtų A2A2 genų derinį, mažiausi turėtų praeiti 8–10 metų. Mes taip dirbame jau 5–6 metus“, – teigė pasaulyje plačiai taikomus genominius tyrimus atliekanti pieno gamintoja.
Kokios naudos ūkininkei teikia karvutės, turinčios tą ypatingą genų derinį? „Kol kas jokios, bet dirbame į ateitį. Manau, jei toks pienas bus populiarus, gaminantys pieną be A1 baltymo, sukeliančio alergiją, daugiau pirks tokio pieno iš ūkininkų, gal daugiau ir mokės už jį“, – svarstė I.Stanienė.
