Ūkininkai tikina likę nusivylę, nes ministerija jiems neketina paskirstyti visų iš Bendrijos gautų lėšų, o parama esą ir vėl nepasiektų taip pat nukentėjusiųjų, į gamybos modernizavimą investavusių, todėl didesnę savikainą ir supirkimo kainą nustačiusių pieno ūkių.
„Užvakar išvydome ŽŪM projektą dėl galimo paramos skirstymo. Jis nebuvo diskutuotas nei su viena žemės ūkio organizacija. Matome vėl tą pačią problemą, kad tik iki 35 ct/kg už žaliavinį pieną tą paramą gaus“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
„Visa eilė produktyviausių ūkių vėl lieka be paramos (...) Skatiname investuoti į ūkius, į ūkių modernizavimą, į naujas fermas, mėšlides, į mažiau kvapų, į naujas technologijas, į robotus. Nei vienas iš šitų investavusių paramos negaus“, – pabrėžė jis.
Stambiuosius ūkius atstovaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sakė, kad parama reikalinga ir didiesiems pieno ūkininkams.
Jis pažymėjo, jog stambiųjų pieno gamintojų savikaina yra apie 10 centų didesnė nei ŽŪM pasiūlyta 35 ct/kg riba. Pasak E. Pranausko, stambieji ūkiai patiria daugiau kaštų dėl aplinkosaugos, gyvūnų gerovės reikalavimų, kokybiško pieno gamybos, darbo užmokesčio.
„Jūs gaunate virš 35 ct/kg kainą, jums nepriklauso. Niekas neklausia kokia mūsų savikaina, o ji, turime pasiskaičiavę, yra daugiau nei 10 centų didesnė“, – teigė E. Pranauskas.
„Maži ūkiai mažiau investuoja, galbūt kuklesni pašarai, dėl to jie gauna šiek tiek mažesnę kainą – nes pienas nebūna toks riebus ir baltymingas. Stambesni investuoja į pašarus, į technologijas, kokybė pieno kyla. Dėl to didėja savikaina, bet dėl to jie ir daugiau gauna“, – antrino M. Maciulevičius.
Kooperatinės bendrovės „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius dėstė, kad teisingiausia paramą būtų paskirstyti už turimas karves.
„Pagal karvę. Jei ūkis tiekia pieną į rinką, gamino pieną, reiškia, jis yra nukentėjęs ir taip ta parama turi būti padalinama. Tai būtų pats sąžiningiausias dalykas. Tikrai labai siūlau ŽŪM pergalvoti paskelbtą projektą“, – tikino T. Raudonius.
Tuo metu Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius akcentavo, kad paramos pagal ŽŪM siūlomą modelį negautų ir ekologiniai ūkiai, kurių pieno gamybos savikaina yra apie 20 proc. didesnė.
Pasak M. Maciulevičiaus, metinis pieno ūkių rezultatų kritimas siekia 11 proc., kadangi dėl vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje vyraujančios sausros nepavyko pasiruošti pašarų.
„Prognozuojame, kad rudenį bus didelis pieno karvių (skaičiaus – ELTA) kritimas“, – teigė M. Maciulevičius.
Savo ruožtu T. Raudonis teigė, jog dalis pieno ūkių nusprendė nešienauti laukų ir nekaupti pašaro gyvuliams, o rudenį planuoja karves parduoti.
Tikina, jog ŽŪM į pastabas neatsižvelgia
Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė kalbėjo, jog ministerija neatsižvelgia į sektoriaus atstovų pastabas, nepadeda spręsti patiriamų sunkumų, kilusių šiemet ženkliai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainoms.
Ji kalbėjo, kad ūkininkų atstovai dar raštiškai nesikreipė į ministeriją, tačiau jų pasiūlymai išlieka tie patys, kokie ŽŪM buvo teikti ministerijai ruošiant jau išmokėtą 8 mln. eurų dydžio nacionalinę paramą. Tuomet, pažymėjo ūkininkų atstovė, ŽŪM neatsižvelgė į 9 iš 10 pateiktų pastabų.
„Vilčių neturime, bet, jei kvies, eisime į diskusijas“, – sakė R. Vilimienė.
Jos teigimu, pieno gamintojai prašo imtis iniciatyvos ir sureguliuoti pieno kainos pasiskirstymą tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir prekybininkų.
„Mūsų prašymas yra ne parama, o padaryti, kad grandinėje gautume visi vienodai – ar veži 10 litrų pieno, ar 100 litrų. (...) Turėtume grandinėje gauti, kaip ir kitos ES šalys, dalinantis perdirbėjams, ūkininkams, gamybininkams“, – sakė R. Vilimienė.
Rengia kreipimąsi į eurokomisarą
Spaudos konferencijoje kalbėjusių ūkininkų delegacija gegužę vyko į Briuselį, susitikti su žemės ūkio politiką kuruojančiu eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu bei paprašyti ES paramos.
Pasak M. Maciulevičiaus, tikėtina, jog ūkininkai vėl vyks į susitikti su eurokomisaru, prašydami tarpininkauti.
E. Pranauskas patikino, jog į komisarą ketinama kreiptis dar kartą, esą ŽŪM pasiūlyta 35 ct/kg kainos riba nėra objektyvi ir diskriminuoja dalį nukentėjusių ūkininkų.
„Kol kas laiško neišsiunčiau, esu susirašęs projektą ir manau, kad jį išsiųsiu“, – sakė jis.
Reikalinga paramos suma augs
Metų pradžioje, vos kilus vadinamajai pieno krizei, ūkininkų atstovai prašė 40 mln. eurų paramos. Tuomet teigta, jog tokia suma reikalinga, kad ūkiai galėtų išsilaikyti nuo vasario iki rugpjūčio.
Anot M. Maciulevičiaus, pieno gamintojų gyvybingumui išlaikyti būtina pagalbos suma gali dar labiau augti, nes nuo metų pradžios pieno supirkimo kainos nepakilo, ūkininkus ištiko sausra, tad papildomų išlaidų prireiks pašarams įsigyti.
„Situacija tebesitęsia. Dar didesnė bėda yra sausros, nes nepasiruošėme pašarų, pašarų gamyba ženkliai pabrango, reikės užsipirkinėti papildomai, nes savo neturi“, – teigė Kauno rajono ūkininkų atstovas.
Pasak jo, ūkininkų asociacijos tikslių skaičiavimų, kokio dydžio paramos reikia šiuo metu, dar neturi, tačiau jie bus atlikti.
„Suma turės augti, vienareikšmiškai“, – akcentavo M. Maciulevičius.
K. Navickas: ministerija atsižvelgs į socialinių partnerių pasiūlymus
Daliai ūkininkų kritikuojant ŽŪM pasiūlymą paskirstyti 8,66 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos tik vidutiniškai iki 35 ct/kg už parduodamą pieną gaunantiems pieno gamintojams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad ŽŪM atsižvelgs į socialinių partnerių pasiūlymus, kurių dar nesulaukė.
Jis pažymi, jog ministerija šią, jau antrąją paramos pieno ūkiams priemonę šiemet, dar tik pateikė vertinimui, o iš sektoriaus atstovų tikisi konstruktyvių diskusijų.
„Reaguoju ramiai, nes reikia pabrėžti, kad tai mūsų tik pasiūlymas, ne sprendimas. Ir ūkininkai, apart to, kad darytų spaudos konferenciją, galėtų pateikti pasiūlymus, kuriuos tikrai svarstysime, į juos atsižvelgsime. Juos svarstysime, į juos atsižvelgsime“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Navickas.
Taip ministras reagavo į ketvirtadienį spaudos konferencijoje stambių, vidutinių ir ekologinių pieno ūkių, taip pat kooperatyvų atstovų išsakytas pastabas dėl ŽŪM planų pieno gamintojams skirti 8,86 mln. iš 10,66 mln. eurų Lietuvai liepą iš ES žemės ūkio rezervo asignuotos paramos.
Ūkininkai tikina likę nusivylę, nes ministerija jiems neketina paskirstyti visų iš Bendrijos gautų lėšų, o parama esą ir vėl nepasiektų taip pat nukentėjusiųjų, į gamybos modernizavimą investavusių, todėl didesnę savikainą ir supirkimo kainą nustačiusių pieno ūkių.
K. Navicko teigimu, tai, kad dabar siūloma skirti ne visas iš ES gautas lėšas, nereiškia, jog šie beveik 2 mln. eurų nebus paskirstyti vėliau. Ministras tikino sulaukęs pastabų dėl paramos skaičiavimo kriterijų. Tiksli suma, tikina jis, bus aiški išnagrinėjus gautus pasiūlymus.
„Tai nėra kažkoks mechanizmas, kuriame dovanų krepšelis – gavai kažkokią sumą ir būtinai turi ją išdalinti. Yra kriterijai ir sąlygos, kaip išdalinti, galų gale, yra ir laikotarpis“, – sakė ministras.
„Viskas yra tose taisyklėse, kurios, labai norėčiau, kad būtų aptartos konstruktyviu būdu, o ne spaudos konferencijoje“, – tęsė jis.
ŽŪM pirmadienį pranešė, jog parengė ir socialiniams partneriams pateikė liepą iš ES žemės ūkio rezervo gautų lėšų paskirstymo pieno gamintojams tvarką.
Pieno ūkiams numatyta 8,86 mln. eurų, nors iš viso iš Bendrijos fondo liepą Lietuvai skyrė 10,66 mln. eurų. ŽŪM šią suma įvardijo „išskirtine parama“ Lietuvai.
Reaguojant į metų pradžioje ženkliai nukritusias pieno supirkimo kainas, 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų jau buvo skirta ūkininkams, pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno gavusiems vidutiniškai 35 centus arba mažiau.
Naująją paramą taip pat siūloma skirti ūkiams, kurie antrąjį ketvirtį pieną pardavinėjo už mažesnę nei vidutinę 35 ct/kg kainą. ŽŪM yra teigusi, kad už tiek pieną parduoda – todėl gali pretenduoti į išmokas – maždaug 9 iš 10 ūkininkų.
Išmokas Žemės ūkio duomenų centras apskaičiuos kiekvienam mėnesiui atskirai, o Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkiams išmokėtų skirtumą tarp 35 ct/kg tarifo ir vidutinės kainos, kurią ūkis už kilogramą parduoto pieno gavo tą mėnesį.
Galutinę sumą agentūra apskaičiuotų konkretaus mėnesio paramos dydį padauginusi iš balandį, gegužę ir birželį faktiškai parduoto natūralaus pieno kiekio kilogramais.
