Naujos veislės ir sertifikuotos sėklos – galimybė gauti didesnį derlių

Patarlė „Ką pasėsi, tą ir pjausi, jei nesėsi....“ neprarado prasmės. Ypač gerai tai žino mokslininkai, kuriantys naujas javų ar ankštinių augalų veisles. Gausus derlius, atsparumas ligoms bei nepalankioms gamtos sąlygoms, geras azoto įsisavinimas – tai keletas svarbiausių naujųjų veislių savybių, į kurias tvarumo keliu einantys ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį rinkdamiesi sėklas.

Sertifikuotos naujų veislių sėklos nėra pigios, bet jų privalumai yra dideli, ir investicijos netrunka sugrįžti.

„Lietuvos žemės ūkis konkuruoja globaliame pasaulyje, vadinasi, mūsų ūkininkams reikia ir geriausių pasaulyje veislių javų – geresnių priemonių tam, kad būtų galima atremti konkurenciją.

Geresnės priemonės – tai derlingos kviečių, miežių, avižų bei kitų kultūrinių augalų veislės, atsparesnės ligoms, sausroms, tam pačiam derliui užauginti sunaudojančios mažiau trąšų „, – patikino „Linas Agro Group“ įmonių grupei priklausančios bendrovės „Dotnuva Seeds“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

„Dotnuva Seeds“ šiuo metu bendradarbiauja maždaug su 30-čia selekcininkų iš skirtingų Europos valstybių: Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų ir kitų. Ar tai reiškia, kad nepakanka to, ką sukuria selekcininkai Lietuvoje?

Pasak S.Augo, Lietuvos mokslininkai neselekcionuoja visų rūšių kultūrinių augalų, pavyzdžiui, nėra rapsų, kukurūzų selekcijos. Tai – viena priežasčių, kita – stiprios mokslinės bazės užsienio valstybėse.

Tai, ką sukuria užsienio valstybių selekcininkai, yra išbandoma Lietuvos laukuose, – stebima, kaip augalai reaguoja į Lietuvos gamtos sąlygas, dirvožemio sudėtį.

„Veislių kasmet sukuriama daug, bet nustatyti, ar jos tinka mūsų klimatinėms sąlygoms, įmanoma tik atliekant bandymus ūkininkų laukuose.

Turime savo privačius bandymus, kuriuose esame pasėję įvairių žemės ūkio kultūrų – kviečių, rapsų, miežių, avižų, pupų, žirnių. Iš viso stebime 238 naujas veisles.

Bandymus atliekame pagal nustatytą mokslinę metodiką, o tai reiškia, kad visos veislės sėjamos tuo pačiu metu, vienoda sėjos norma naudojama vienoda pasėlių priežiūra visoms tiriamoms veislėms. Visos veislės pasėjamos keturiose skirtingose lauko vietose, ir taip išvengiama dirvožemio netolygumų įtakos rezultatams“, – paaiškino S.Augas.

Pasėliai stebimi visą vegetacijos laiką. Yra vertinama jų augimo sparta, aukštis, atsparumas ligoms, brandos laikas, atsparumas išgulimui.

Taip pat vertinamas ir žieminių kultūrų, pavyzdžiui, kviečių, miežių žiemkentiškumas. Jų žiemojimo sąlygos netgi būna pasunkinamos – atkasami pasėlių ploteliai iš po sniego. Taip stebima, kurios veislės geriau peržiemoja, kurios – prasčiau.

Šiuo metu kombainai jau sukiojasi žieminių miežių laukuose, netrukus bus pradėti kulti žieminiai rapsai ir kviečiai.

Taigi galutiniai rezultatai paaiškės kiekviename bandymų lauke nukūlus grūdus ir nustačius jų kokybę bei derlingumą.

Tokiu būdu bus įvertinta, kuri veislė, esant vienodoms sąlygoms, sugeneravo didžiausias pajamas iš hektaro.

„Norime, kad mūsų asortimente būtų ir ankstyvos, ir vėlyvesnių veislių žieminių kviečių sėklų. Tai – svarbu, kad ūkiai turėtų galimybę nukirsti javus skirtingu laiku. Nors ankstyvosios veislės yra mažiau derlingos, ūkininkai į jų laukus pirmiausia nuvairuoja kombainus.

Taigi laukuose atliekamų bandymų tikslas – iš tų kone naujųjų 240 veislių išrinkti tokias, kurios būtų geresnės už tas veisles, kurias turime prekyboje“, – sakė Sigitas.

Privatūs „Dotnuva Seeds“ bandymų laukai yra sutelkti centrinėje Lietuvos dalyje. Tai – pirmasis naujųjų veislių atrankos filtras. Tuomet, kai iš jų bus atrinktos kelios produktyviausios veislės, jų bandymai bus tęsiami kartu su Valstybiniu veislių tyrimo centru, juos atliekant skirtinguose regionuose esančiose bandymų stotyse.

„Tol, kol nuo selekcijos pradžios naujos veislės grūdai išberiami į ūkininko laukus, praeina 10 – 15 metų. Taigi reikia daug laiko, kol atrenkamos produktyvios, gausų ir kokybišką derlių duodančios javų veislės – selekcija yra tvaraus ūkininkavimo sudėtinė dalis,“ – patikino S.Augas.

O gal šiemet jis jau nusižiūrėjo javų – „naujokų“, kurie augdami padarė įspūdį?

„Tuomet, kai vaikščiodami bandymų laukuose vertiname pasėlius, matau, kad vienos veislės labiau patinka kolegoms, kitos – labiau man. Bet esame sutarę, kad galutinius sprendimus priimsime tada, kai bus atlikti nukultų grūdų kiekio ir kokybės vertinimais.

Taip jau būna, kas kartais ir neišvaizdūs augalai duoda labai gerą derlių. Taigi į visus klausimus atsako kombainas“, – nusijuokė Sigitas.

Kodėl nevertėtų ūkininkams įsikibti tik į žinomas veisles, – kodėl geriau į laukus įsileisti ir naujųjų veislių pasėlių?

„Jeigu tam tikra veislė pasiteisino, ji turi sudaryti grūdininkystės ūkio pagrindą, bet visada siūlome ūkininkams pasėti ir dalį naujų veislių – išbandyti naujienas.

Mes, lietuviai, esame konservatyvūs, atsargūs. Tuo tarpu, tarkim, danai, pamatę naujos veislės tyrimų duomenis, nė nesvarstydami ja apsėja visus savo laukus.

Lietuviams gi rūpi viską išbandyto savo kailiu – pasisėti nedaug, įvertinti, ir tik tada rinktis. Nauju produktu visų laukų nė vienas mūsų ūkininkas dar nėra apsėjęs“, – patikino Sigitas.

Tad kaip juos paskatinti, kad ūkininkai daugiau naudotų sertifikuotų sėklų, iš kurių išaugusius javus reikia mažiau tręšti, kuriems reikia mažiau augalų apsaugos priemonių ir kurių prie žemės nepriploja lietus ir nesuguldo vėjai?

Nes kol kas, pasak S.Augo, Lietuvoje iš visų javų pasėlių sertifikuotos sėklos buvo naudotos vos 20 proc. laukų, likusieji apsėti tuo, ką patys ūkiai užsiaugino ir paruošė sėjai.

ES vidutiniškai panaudotas sertifikuotų sėklų kiekis prilygsta nesertifikuotam kiekiui, o Skandinavijos šalyse kasmet panaudojama 80–90 proc. sertifikuotų sėklų.

„Valstybės paskata į ūkius ateina per paramą.

Kadangi Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, naudojama mažai sertifikuotų javų sėklų, ūkininkai skatinami siekti kompleksinės ekoschemos „Veiklos ariamoje žemėje“ išmokas. Taip juos pasieks parama sertifikluotoms sėkloms įsigyti – 16 eurų hektaraui, arba 80 eurų – sėklų tonai. Ūkininkai deklaruoja sertifikuota sėkla apsėtus plotus ir už juos gauna paramą.

Paskaičiavau, kad skirtumą tarp sertifikuotos ir ūkyje ruoštos sėklos sudaro 25–30 eurų hektarui, vadinasi, atgavus 16 eurų, skirtumas tarp ūkyje ruoštos ir sertifikuotos sėklos būtų 9–14 EUR/ha. Ši investicija atsipirks ir atneš ūkiui papildomos naudos.

Paramą bus galima gauti sėjant sertifikuotus kviečius, miežius, kvietrugius, avižas, rugius, spelta kviečius, grikius, pupas, žirnius, lubinus, vikius, pašarines žoles ir jų mišinius. Visus juos siūlo ir „Dotnuva Seeds“, – paaiškino S.Augas.

Kodėl tvariau yra pirkti jau paruoštas sėjai sėklas, negu jas valyti ir beicuoti – apvelti grūdus augalų apsaugos produktais – savo ūkyje?

„Nemažai ūkininkų tai ir daro – dalį nukultų grūdų pasilieka sėjai. Tačiau ilgainiui jose atsiranda priemaišų, ir veislė praranda gerąsias biologines savybes.

Kita priežastis – retas ūkis, pats ruošiantis sėklas sėjai, turi gerą jų paruošimo įrangą, kuri nesužaloja grūdų, vienodai išrūšiuoja sėklas, nusiurbia dulkes, tolygiai kiekvieną grūdą padengia beicu“, – paaiškino Sigitas.

Pati naujausia įranga yra brangi, o ūkiuose paruošiamų sėklų kiekis santykinai nėra didelis, todėl ir ekonomiškai nėra tvaru į ją investuoti, nes įdėtos lėšos negrįžtų.

Svarbu ir tai, kad nuo tinkamai paruoštų sėklų priklauso ir derlius: gerai paruoštos sėklos greičiau ir tolygiau sudygsta, daigai išauga stipresni ir atsparesni. Todėl sėklų beicavimas arba apvėlimas augalų apsaugos produktais (beicais) yra sveikų pasėlių pagrindas ir vienas pirmųjų ir svarbiausių darbų įprastinėse augalų apsaugos technologijose.

Beicai ankstyvuose augimo tarpsniuose apsaugo augalus nuo su sėkla ir per dirvą plintančių ligų sukėlėjų ir apsaugo sėklas ir daigus nuo, sukeliančių puvinius, taip pagerindami sėklų daigumą.

Taigi iš selekcininkų mes perkame tik sėklinę medžiagą, ir ją dauginame Lietuvos ūkiuose prižiūrint mūsų agronomams bei Valstybinei augalininkystės tarnybai.

Svarbu, kad laukuose nebūtų piktžolių, kad augalai būtų sveiki. Visa tai ir kontroliuoja mūsų specialistai bei VAT. Ji išrašo sertifikatus, kad grūdai, nukulti tam tikrame lauke, atitinka reikalavimus ir gali būti ruošiami sėklai.

Fabrike, patikrinusi paruoštų sėklų kokybę, VAT irgi išrašo sertifikatą, liudijantį, kad jos atitinka nustatytą standartą.

Jeigu selekcininkai naujos veislės javų turi nedaug, pavyzdžiui, vieną toną, mes per porą metų iš jos užauginame ir sėjai paruošiame apie 300–400 tonų sertifikuotų sėklų“, – paaiškino Sigitas.

„Linas Agro Group“ šių metų liepą įkurta nauja įmonė „Dotnuva Seeds“, atskiriant sertifikuotų sėklų gamybos veiklą nuo bendrovės „Dotnuva Baltic“ veiklos.

„Pastaraisiais metais mūsų gaminamų sertifikuotų sėklų poreikis ženkliai išaugo. Didžiausią įtaką augimui turėjo didėjantys pardavimai Latvijos, Estijos rinkose, taip pat, augantis eksportas į kitas Europos šalis. Šiuo metu sėklų fabrikas Dotnuvoje per metus pagamina apie 27 tūkst. tonų sėklų, tai yra apie 90 proc. visų mūsų pajėgumų. Norėdami užtikrinti sklandų sertifikuotų sėklų tiekimą mūsų klientams, privalome didinti gamybinius pajėgumus“, – yra sakęs „Dotnuva Seeds“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.

Šiuo metu Latvijoje, Iecavoje statomas naujas sėklų ruošimo fabrikas, kuris ne tik išpildys sertifikuotų sėklų poreikį Latvijos ir Estijos rinkose, bet ir leis greičiau pasiekti Latvijos ūkininkus, garantuos efektyvesnę prekių logistiką į Estiją. Numatomos investicijos į naująjį objektą – 7,4 mln. eurų. Fabriko pajėgumai sieks 20 tūkst. tonų per metus, vėliau juos bus galima padidinti iki 30 tūkst. tonų. Jame bus ruošiamos varpinių ir ankštinių javų sėklos. Numatomi sandėliavimo plotai – 3 tūkst. kv. metrų. Sėklų ruošimo fabrikas darbą turėtų pradėti 2025–2026 m.