Skaičiai iškalbingi – vien pernai į Lietuvą įvežti net 785 jokių europinių taršos standartų neatitinkantys traktoriai „Belarus“ ir MTZ, kurių gamyklos maitina Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Lavina nesustojo – šių metų pradžioje į šalį įvežta dar per pusšimtį tokių traktorių.
Žurnalistinis tyrimas aiškinantis, kokias schemas naudoja galiojančias užkardas apeinantys prekeiviai, pakrypo netikėta linkme.
Pateikus klausimus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) klerkai „Lietuvos ryto“ žurnalistui pagrasino: atsiuntė priminimą apie
Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę dėl nepranešimo apie nusikalstamą veiką.
Aplinkos ministerijos atstovai diskutuoti šia tema apskritai nepanoro ir pareiškė, kad taršūs traktoriai – ne jų veiklos baras.
Duris užvėrė iškart
Europos Sąjungos (ES) narės seniai įsipareigojo atsisakyti taršios technikos ir sukti žaliojo kurso kryptimi.
Įsipareigojimai galioja ir europinių fondų dosniai finansuojamam žemės ūkio sektoriui.
Tačiau trauka prie taršių baltarusiškų traktorių daliai lietuvių nedingo net Rusijai užpuolus Ukrainą.
Beje, Ukraina pirmomis karo dienomis uždarė sienas baltarusiškai technikai – nebeleista įvežti netgi anksčiau nupirktos, todėl pasienyje tebestovi šimtai ukrainiečių ūkininkų įsigytų traktorių.
O Lietuvoje prekyba baltarusių traktoriais nesustojo – galima įsigyti ir naują, ir kelis dešimtmečius naudotą traktorių.
Vyksta aktyvi prekyba net senų traktorių dokumentais, nes, kaip parodė „Lietuvos ryto“ tyrimas, jie naudojami ištobulintose schemose.
STT baksnojo į spragas
Lietuva sugriežtino reikalavimus įvežamiems naudotiems automobiliams.
Dabar juos registruodamas savininkas privalo sumokėti taršos mokestį.
Neseniai Vyriausybė padidino kelių mokestį komercinius krovinius vežantiems vilkikams ir autobusams.
Nauji tarifai įsigalios nuo kitų metų, o didžiausia našta teks taršių transporto priemonių savininkams.
Žemės ūkio technikos parkas, kuriame gausu sovietmečiu gamintų traktorių, net neturi vieno konkretaus kontrolieriaus – jį prižiūri kelios institucijos.
Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras administruoja traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registrą, o valstybinius numerius išduoda ir techninę priežiūrą vykdo savivaldybėse dirbantys specialistai.
Kad trūksta tvarkos registruojant žemės ūkio techniką ir atliekant techninę apžiūrą, šių metų gegužę pažymėjo ir antikorupcinį tyrimą paskelbusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Buvo pasiūlyta griežtinti savivaldybės specialistų, atliekančių transporto priemonių registraciją ir techninę apžiūrą, veiklos kontrolę, taip pat nustatyti papildomas priemones siekiant išvengti transporto priemonių su suklastotais tapatumo duomenimis įregistravimo.
Apeina esamas užkardas
Į Lietuvą įvežti ir įregistruoti baltarusiškų traktorių lyg ir nevalia, tačiau prekeiviai rado daug spragų ir jomis iki šiol naudojasi.
Vienas populiariausių būdų legalizuoti MTZ ar „Belarus“ – įregistruoti jį kaip naudotą.
Apsukrūs vertelgos pasirūpindavo pirmąja registracija Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, nors iš tiesų traktorius ten net nenuvažiuodavo.
Ši landa jau pridaryta, bet sumanytas naujas būdas – senam traktoriui atlikti vadinamąjį gamyklinį atnaujinimą.
Iš pirkėjo dažnai nuperkamas senas traktorius, išimama jo kėbulo detalė su serijos numeriu ir įmontuojama į naują traktorių.
Jeigu pirkėjas seno traktoriaus neturi, ne bėda, nes prekeiviai patys turi prikaupę reikiamų detalių ir dokumentų. Todėl specializuotuose skelbimų portaluose tai paklausi prekė.
Dar vienas būdas – įsigytam naujam traktoriui uždėti vien seno valstybinį numerį ir stengtis kuo mažiau rodytis keliuose.
Jeigu ūkininko žemė vientisame masyve, tikimybė įkliūti labai menka.
Srautas tik sumenko
Iš Muitinės departamento gauti duomenys rodo, kad baltarusiška technika tebeplūsta į Lietuvą.
Pavyzdžiui, pernai į šalį buvo įvežti netgi 785 nauji ir naudoti traktoriai MTZ ir „Belarus“, o per penkis pirmus šių metų mėnesius – dar 52.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus atstovė Irmina Frolova-Milašienė tikino, kad informacijos, kiek išmuitintų traktorių liko Lietuvoje ir kiek išvežta į kitas Europos Sąjungos valstybes, neturi.
„Neturime duomenų apie ribojimus įvežti naujus arba naudotus MTZ ir „Belarus“ traktorius dėl jų neatitikties europiniams taršos standartams.
Dėl šio klausimo reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją“, – sakė I.Frolova-Milašienė.
Žemės ūkio technikos registre – kiti skaičiai. Praėjusiais metais į jį įtraukti 226 baltarusiški traktoriai MTZ ir „Belarus“. Tiesa, nurodoma, kad tik 2 traktoriai buvo nauji.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruoti dar 37 baltarusiški traktoriai, o naujų – nė vieno.
Šioje įskaitoje, be abejo, nėra nei „gamykliškai atnaujintų“, nei su kitos transporto priemonės valstybiniu numeriu važinėjančių traktorių.
Pasiūlymai klientams
Viena įmonių, besiskelbiančių, kad prekiauja baltarusiškais traktoriais, – Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Agromašinos“.
Ketvirtus metus veikiančios bendrovės tinklapyje nurodomi kontaktiniai telefonai su Baltarusijos kodais, o klientams siūloma įsigyti 6 modifikacijų „Belarus“ traktorių, įvairių priekabų, purkštuvų, kitos žemės ūkio technikos.
Per internetinę programėlę susisiekus su rusakalbiu pardavėju jis pasiūlė „Belarus 820“, kurį galima apžiūrėti sostinėje.
Pigiausio traktoriaus kaina – 21 tūkstantis eurų.
Iki karo pradžios tokį patį buvo galima įsigyti gerokai pigiau – už maždaug 16–16,5 tūkstančio eurų.
Pardavėjas išsyk perspėjo, kad prekės registracija – paties kliento reikalas.
Būklė – apverktina
„Lietuvos ryto“ žurnalistas pasinaudojo galimybe apžiūrėti prekę. Tiesa, tądien pardavėjo nebuvo Lietuvoje, todėl logistikos ir tranzito centre „Vilniaus tranzitas“ stovinčius traktorius aprodė jo bičiulis.
Šnekus vyriškis su juntamu slavišku akcentu paslaugiai parodė pakraštyje stovinčius du vienodus traktorius ir pasiūlė rinktis.
Jis įlipo į kabiną, o po kelių akimirkų pliūptelėjo juodų dūmų debesis – traktoriaus variklis užsikūrė be problemų.
Pro akis neprasprūdo ne tiktai suodžių debesis, bet ir apverktina naujo traktoriaus būklė – iš priekinio tilto varvėjo tepalas.
Pardavėjo bičiulis prasitarė, kad toje pačioje teritorijoje yra ir daugiau traktorių: „Yra visokių – ir parduodamų, ir areštuotų.“
Vilnietis kalbėjo tiesą: kitoje uždaros teritorijos pusėje pavyko užfiksuoti dar 6 išrikiuotus baltarusiškus traktorius.
Valdininkai atsirašinėjo
Kas daroma, kad situacija pasikeistų ir tarši technika nebepatektų į Lietuvą?
Bandymas pakalbinti aplinkos ministrą Simoną Gentvilą baigėsi šnipštu.
Atsakymas atkeliavo tiktai priminus apie pažeidžiamus Visuomenės informavimo įstatyme numatytus terminus.
„Deja, tai nėra Aplinkos ministerijos sritis, kurią galėtume komentuoti, todėl reikėtų kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, kuri tiksliai nurodytų institucijas, galinčias suteikti prašomą informaciją“, – parašė Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus specialistė Aistė Gadliauskaitė.
Žemės ūkio ministerija atsiuntė ilgą laišką, kuriame paaiškino, kad nuo 2022 metų spalio mėnesio pateikiant registruoti naujus traktorius, savaeiges ir žemės ūkio mašinas yra privalomai taikomas „Euro 5“ išmetamųjų teršalų standartas.
Tiesa, tai netaikoma anksčiau pagamintiems ir jau įregistruotiems traktoriams.
Rašte nurodoma, kad dėl iš kitose ES šalyse jau įregistruotos baltarusiškos technikos antplūdžio buvo kreiptasi į Europos Komisiją.
Gavus atsakymą buvo nusiųsti nurodymai tiek už registrą, tiek už techninę priežiūrą atsakingiems darbuotojams.
Pažymėta, kad savivaldybių darbuotojai gali pareikalauti pateikti techninės tarnybos išvadą apie įregistruojamo traktoriaus atitiktį jo saugą reglamentuojantiems teisės aktams: „Registratoriai turi teisę reikalauti pateikti dokumentus, įrodančius, kad kitoje ES šalyje registruoti arba eksploatuoti traktoriai turi ES tipo patvirtinimą.“
Į „Lietuvos ryto“ klausimą, kokios užkardos paruoštos traktorių „gamyklinio atnaujinimo“ sukčiavimo schemai, ŽŪM atstovai atsakė grasinimu: „Ministerijai tokie faktai nėra žinomi, tačiau iš klausimo darytina išvada, kad redakcija žino ne vieną tokį faktą, todėl primename, kad kiekvienas asmuo turi pilietinę pareigą pranešti apie padarytą ar daromą nusikalstamą veiką.
Asmuo, be svarbios priežasties nepranešęs teisėsaugos institucijai ar teismui apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 238 straipsnį.“
Neliko oficialaus atstovo
ŽŪM atsakyme įvardinta priežastis, kodėl dalies įvežtos technikos nėra oficialiame registre: „Transporto priemonė, eksploatuojama uždarose teritorijose ar nedalyvaujanti viešajame eisme, gali būti neregistruojama.“
Pažymėta, kad nei „Belarus“, nei MTZ, nei „Bobruiskagromash“ gamintojams nėra taikomi ES draudimai ar apribojimai įvežti žemės ūkio techniką į ES rinką.
Tiesa, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba į sankcionuojamų bendrovių sąrašą dėl ryšių su Baltarusijos autoritariniu lyderiu A.Lukašenka įtraukė įmones „MTZ Traktorius“ ir „EM Industry“.
„Ministerijos pozicija vieninga – bet kokie neteisėti ir nesąžiningi veiksmai yra nepriimtini. Būtina įtvirtinti šią kultūrą ne tik savo organizacijoje, bet ir visuomenėje, kuriai teikiame paslaugas“, – rašoma ŽŪM rašte.
ŽŪM įvardyta bendrovė „MTZ Traktorius“ buvo oficiali gamintojo atstovė Lietuvoje, bet akivaizdu, kad jos nelikus taršios baltarusiškos technikos srautas nesustojo.
Tvarką padaryti nėra sudėtinga
„Bene didžiausia netvarkos priežastis – prastas kontrolės mechanizmas, todėl į Lietuvos rinką patenka daug labai senos technikos, kurios nebeturėtų čia būti. Dabar registre yra apie 320 tūkstančių traktorių, o jų dauguma pagaminti dar sovietmečiu. Nėra abejonių, kad nemažai jų nebeeksploatuojama.
Kad veikia įvairios schemos, akivaizdu – mirga skelbimų apie parduodamų senų traktorių, kitos žemės ūkio technikos dokumentus.
Negaliu sakyti, kad visi esamos sistemos specialistai dirba prastai. Bet pakaktų pasiaiškinti, kuriose savivaldybėse daugiausia įregistruojama technikos, ir atlikti tyrimą.
Valstybės pareiga užtikrinti, kad įvežama technika būtų sertifikuota. Labai iškalbingas pavyzdys: Lietuvoje turime 19 priekabų gamintojų, bet tik 5 sertifikavo savo gaminius.
Yra būdų skatinti ūkininkus, kad jie naudotų mažiau taršią techniką. Vienas jų – mokėti kompensacijas už utilizuotą techniką, kad galėtų įsigyti pažangesnių traktorių. Panašiai buvo skatinama iš taršaus automobilio persėsti į elektromobilį.
Asociacija jau teikė siūlymą eiti šiuo keliu. Yra skaičiai, rodantys, kad „Euro 4“ standartą atitinkanti technika aplinką teršia dešimtis kartų mažiau.
Pinigų tam yra – Nacionalinė mokėjimo agentūra kasmet išdalija apie milijardą eurų, bet kompensaciją naujam traktoriui įsigyti gali gauti tik labai retas.
Jei nespręsime šios problemos, ji tik didės ir vieną dieną pūlinys sprogs“, – teigė Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Erikas Bėrontas.
