Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos lėšomis yra remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Birželio 30 d. pasibaigus paraiškų kvietimui pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas paaiškėjo, kad buvo gautas rekordinis paraiškų skaičius – paramos paprašyta dukart daugiau, nei skirta lėšų šiam paraiškų teikimo etapui.
Per pirmąjį 2023–2027 m. laikotarpio jaunųjų ūkininkų paraiškų kvietimą buvo gauta 1 160 paraiškų. Bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai dukart daugiau nei buvo skirta šiam kvietimui (35 mln. Eur).
Naujovės taip pat buvo populiarios. Šiemet paraiškas pirmą kartą galėjo teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriuos valdo ne vyresni nei 40 metų fiziniai asmenys bei atitinkantys kitus reikalavimus gauti paramą. Iš visų pareiškėjų dėl paramos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui kreipėsi 25 juridiniai asmenys.
Skatina kartų kaitą
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas Vytautas Buivydas pripažino, kad nors kartų atsinaujinimo ir ūkininkų senėjimo problemos tebėra opios, vis tik yra kuo ir pasidžiaugti – jauni žmonės ryžtasi kurti ūkius ir ūkininkauti.
Jo manymu, KPP parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui suteikė didelį impulsą, dar daugiau tikimasi iš SP, kur iškeltas tikslas, kad jaunųjų ūkininkų Lietuvoje turėtų daugėti.
„Smagu ir šaunu, kad jaunimas ryžtasi ūkininkauti, nebijo prisiimti iššūkių ir įsipareigojimų, kuria verslo planus, tikėdamiesi, kad juos pavyks įgyvendinti ir sėkmės atveju gauti paramą. Reikia tik pasidžiaugti tokiu jaunųjų ūkininkų aktyvumu“, – neabejojo LJŪJS pirmininkas.
Grūdų auginti nesiveržia
Kalbėdamas apie 2014–2020 m. KPP laikotarpį, V.Buivydas išskyrė tokias jaunųjų ūkininkų kūrimosi tendencijas: „ Į grūdininkystės ir gyvulininkystės sektorius juos pritraukti sunku, nes reikia turėti daug žemės. Nebent jų tėvai yra ūkininkai, kurie skiria jaunajam ūkininkui ar ūkininkei didesnį plotą žemės ir suteikia galimybes kurtis. Matome tokias tendencijas: jeigu yra ūkio tęstinumas, tuomet renkasi grūdininkystę, gyvulininkystę. Kitu atveju imasi nišinių veiklų, stengiasi dalyvauti trumpose tiekimo grandinėse. Yra grybų, uogų, daržovių augintojų, kurie savo produkciją tiekia tiesiai vartotojams, kavinėms, restoranams ir pan. Neturėdami daug žemės, jaunieji ūkininkai stengiasi mažesniame plote sukurti didesnę pridėtinę vertę, todėl renkasi braškių, šilauogių ar kitų uogų, daržovių auginimą, stato šiltnamius, augina riešutmedžius, sraiges ir kt.“
„Itin džiugu, kad jaunieji ūkininkai renkasi ir bitininkystę. Neretai jauni žmonės apsisprendžia tęsti senelių ar prosenelių tradicijas ir veiklas, gaivina senas sodybas. Apskritai bitininkystės sektoriaus plėtra būtina Lietuvai, nes pasaulyje kyla problemų dėl bičių mažėjimo. Bitininkystė svarbi ne tik ūkininkams, tai yra didelis tvarumo potencialas“, – aiškino V.Buivydas.
Grįžta iš užsienio
Pasak jo, yra gerų pavyzdžių, kai Lietuvos kaime ima kurtis jaunieji ūkininkai, įgiję atitinkamos patirties užsienyje. Tai yra puiki gerosios patirties sklaida.
Jaunųjų ūkininkų organizacijos vadovas pastebėjo, kad tam tikrų pokyčių įnešė pandeminis laikotarpis – daugiau žmonių atrado privalumų kaimuose. „Jaučiame, kad pandemija privertė kitaip pasižiūrėti į kaimą, vienkiemį. Suaktyvėjo sodybų pirkimas. Aišku, tai nėra jau toks masinis reiškinys, bet judėjimas šioks toks yra. Gali būti, kad kai kas sugalvojo ūkininkauti ir savo ateitį susieti su kaimu“, – kalbėjo V.Buivydas.
Jis atkreipė dėmesį ir į vieną neraminančią aplinkybę – pasitaiko atvejų, kai paramą gavusių jaunųjų ūkininkų prisiimti įsipareigojimai yra neįgyvendinami. „Labai svarbu, kad ūkininkai, kurie dalyvauja jaunųjų ūkininkų priemonėje, turėtų tinkamų kompetencijų, bent jau minimaliai žinotų, kas yra ūkininkavimas. Vienas dalykas yra noras kažką kurti, o kitas – galimybės, todėl svarbu, kad jauni žmonės turėtų ir galimybes, ir kompetencijas, ir norą nuolat tobulėti bei mokytis. Tai sėkmingo ūkininkavimo požymis“, – apibendrino LJŪJS pirmininkas.
Finansinės paskatos 2023–2027 m. laikotarpiui
„Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ yra viena populiariausių KPP priemonių. Parama pasinaudojo ir jau įsikūrė apie 2 700 jaunųjų ūkininkų, kuriems išmokėta apie 98,5 mln. eurų. Iš viso 2014–2022 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta daugiau kaip 102 mln. eurų.
Strateginiame plane 2023–2027 m. laikotarpiui jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų – 20 mln. Eur teks paskoloms. Jiems bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų. Dabar jie papildomai galės pasinaudoti ir lengvatine paskola. Bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma sudarys 100 tūkst. eurų.
2023–2027 m. jaunieji ūkininkai gaus gerokai didesnes išmokas jaunajam ūkininkui. Anksčiau jie už pirmuosius 90 ha gaudavo po 87 Eur/ha, o dabar už pirmuosius 70 ha jiems bus mokama 137 Eur/ha.
Be to, įgyvendinant kai kurias kitas intervencines priemones („Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“) jauniesiems ūkininkams yra numatytos palankesnės paramos sąlygos.
