„Tikrai nematau kažkokių ypač karštų kampų, kurie matytųsi iš viešumos. Taip, buvo įvairių niuansėlių, bet labai dažnai tai yra gana gerai paaiškinama. Tikrai deklaravimo rezultatas atrodo neblogas, gal net geras“, – interviu naujienų agentūrai „Elta“ sakė I.Šimonytė.
„Manau, kad reikia dirbti toliau ir tiesiog daryti savo darbus“, – teigė ji.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidėjo balandžio 17 d. ir tęsėsi iki birželio 30 d.
Sulig naujuoju Lietuvos žemės ūkio strateginiu planu, nuo šių metų neliko žalinimo išmokos. Vietoje to, ūkininkai gali pasididinti tiesiogines išmokas dalyvaudami vienoje iš 10 klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų – vadinamųjų ekoschemų.
Dalis ūkininkų ir politikų proceso metu naujoves kritikavo, pažymėjo, kad naujoji tvarka sudėtinga, Lietuvoje pritaikyta daugiau ekoschemų nei kitose ES šalyse.
Savo ruožtu pats K.Navickas deklaravimą yra pavadinęs sėkmingu, kadangi deklaracijas pateikė beveik visi ūkininkai, įbraižyta beveik 100 proc. deklaruojamų plotų, o paraiškų ekoschemoms pateikta daugiau nei tikėjosi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
I.Šimonytė teigė gavusi išsamią informaciją apie visą procesą, kurią išanalizavusi susitiks ir deklaravimo rezultatus kitą savaitę aptars su K.Navicku. Tačiau, jos pirminiu vertinimu, ŽŪM dėjo daug pastangų, kad procesas būtų kuo patogesnis.
„Iš išorės atrodė, nesigilinant į duomenis, kad ministerija įdėjo tikrai labai daug pastangų, kad procesas būtų kuo sklandesnis. Darbas su žemės ūkio skyriais, bendruomenėmis, deklaruotojais buvo labai intensyvus visą laiką“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad deklaravimui prasidėjus I.Šimonytė sakė, kad jei pasėlių deklaravimo procesas nebus vykdomas sklandžiai ir būtų nesėkmingas, ji „turės pagrindo kelti klausimus“ žemės ūkio ministrui K.Navickui.
ŽŪM galutinius 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus skelbs liepos 3 d.
